Oloje

-Taip, žinau.
Ramiai pasakė.
-O kas? Prie ko čia ji?
Kilstelėjo antakį.

Kilstelėjęs antakį Deppui prabilus apie ministeriją Derreckas įdėmiai išklausė diskusiją. Išgirdęs paskutinius Amės žodžius prunkštelėjo ir sumurmėjo:
- kur gi ne.. - nužvelgė ponią Scott, po to vėl pasuko galvą į vadą.

- Na taip, vardas, pavardė, visi kiti svarbūs duomenys - tu tai žinai, bet galiu lažintis nežinojai, jog ji Voldemorto anūkė? - iškėlė antakį Deppas. - Ir as far as I know, į jos artimiausius planus įeina ministerijos valdymas, - sumurmėjęs kiek prisimerkė, dabar žvilgsniu perliedamas visus čia susirinkusius. Prabilus Amei, nesusilaikęs nusijuokė. - Atidavei, bet atpildo juk sulaukei, right? - sumirksėjo, omenyje turėdamas tai, jog apie Hogo atidavimą sužinojęs Voldemortas ją nukankino. - O mokykla... jeigu aš panorėčiau, jau senai būtume ją aptūrėję. Tie idiotai mokyklos direktore paskelbė Mirties Valgytoją, taigi... - nusišypsojo.

-Voldemorto anūkė.
Kilstelėjo antakį.
-Nori pasakyti, kad ji nori užgrobti mano pareigas?
Sumurmėjo.

- "Nekenčia" kiek per stiprus žodis mano nuomone, - kiek prisimerkė, prisimindamas pastarąjį susitikimą su Sofa ir jos maloniam elgesiui su Deppu buvo tik pora paaiškinimų: arba ji neįtikėtinai gera aktorė arba žiauri veidmainė. Prabilus Brownui, atsiduso ir alkūnėm pasirėmęs į stalą, delnais parėmė savo veidą.
- Sakykim... turiu tokių įtarimų. Atsarga gėdos nedaro, aš tik noriu, kad jūs pamainom pradėtumėt budėt ministerijoj, - sumurmėjo.

-Aš galiu ją atleisti, jei reikia.
Sumurmėjo.
-Na, bet galima ir būdėti...
Atsiduso.

- Klausyk, tau dar bėdų dėl atleidinėjimų neužtenka? - sumirksėjo, nejučiom žvilgsnį nukreipdamas į Monicą, omenyje aiškiai turėdamas tai, jog po kiekvieno Browno atleisto žmogaus kažkas ateina pas jį aiškintis - būtų tikrai ne kas, jeigu su Jamesu reikalus suvest su manytų pačio voldemorto anūkė.
- Tiesiog dėl atsargos, kas kažkiek laiko pasikeiskit, jei reikia, pasiimkit ir kitus Mirties Valgytojus. Oh, nepamirškit, kad Azkabano psichai mums vis dar pavaldūs, į pagalbą imt galit ir juos, - sumurmėjo. - Jau galiu peršokt prie premijų? - iškėlė antakius.

-Taip tikrai...-sumurmėjo ir tokiu piktu žvilgsniu pažvelgė į Monicą ir Amiki.-Taip galite, valdove...-atsiduso.

Jau ir pat pradžių išgirdusi apie premijas, Monica tikrai sukluso, įdėmiai sekdama Johnio žodžius. Pinigų Monei šiaip netrūko, juk bet kokiu atveju galėtų gauti materialinę paramą iš tam tikrų žmonių, bet... c'mon, jeigu ji tikrai ruošiasi šį kursą mesti Hogą, nebebus jokios stipendijos, kuri visgi kažkiek prisidūrė prie gaunamo atlyginimo už Nimfą. Ir nors Monicai ministerija rūpėjo žymiai mažiau, veide vistiek išlaikė kuo rimtesnę ir susidomėjusią miną, tačiau vos kalba pasisuko apie tos įstaigos galimą užgrobimą ir netrukus apie Ridlio palikuonę, išpūtė akutes, žvilgsniu lakstydama nuo Deppo iki Browno - jeigu Voldemorto anūkė dirba ministro sekretore, reiškiasi Monica su ja iš dalies... pažįstamos. Ir va tada tikrai pasidairė smalsu. Nutylėjusi tai, kad su Sophia sudarė šiokį tokį sandėrį ir nepatvirtinusi, jog jos planai dėl ministerijos yra gryna tiesa, tik susilaikiusi prikando lūpą. Nužvelgusi artyn palinkusį Deppą, tiksliau tai, tik pasirėmusį į stalą, pakėlė akis į Browną ir taip netyčia sugavo jo piktą žvilgsnį.
- Jau tik nereikia, - susiraukė peversdama akis.

Ignoraves ganetinai piktu balso tonu mesta Monicos fraze Jameso pusen, zvilgtelejo i prabilusia Amiki. Ir is Deppo zvilgsnio buvo akivaizdu, kad jis nesiruose taikstytis su tokiais idiotiskais Ames nusistatymais.
- Kaip matau, tau nusispjaut ant visko apart pinigu? - iskele antakius. Jam taip ir magejo paklausti, kokiu gi po galais budu Scottas galejo jai atleisti. Oh, taip... vaikas. Vaikai. Neprasti kozeriai, mm?
- Kaip tik bandziau nuspresti kas si menesi premijos negaus, - tarstelejo nutaisydamas sypsena, omenyje aiskiai turedamas Amiki.

- Tikriausiai ne, - gūžtelėjo pečiais, įsmeigdamas akis į Amę. - Tiesą sakant, nesuprantu kodėl tu vis dar priklausai grupuotei, - kiek prisimerkė.

- Tu žinai, kad niekas tavęs čia nelaiko. Mes turim visą būrį žmonių, kurie tave su mielu noru sugautų ir nudėtų, - labai mielai nusišypsojo, omenyje turėdamas susirinkusius žmones. Tiesa, žinodamas Amės galimybės, rimtai suabejojo, ar šitie idiotai... ummm LABAI GABŪS IR PROTINGI MIRTIES VALGYTOJAI galėtų ją surasti ir sugavę nužudyti.
- Nesuprantu kodėl tu mus dar gaišini, - sumirksėjo, ranka atsainiai mosteldamas į išėjimą.

- Gali iš vis nebesivargint čia vilktis, - gūžtelėjo pečiais, atsitiesdamas ir iškeldamas rankas viršun atvirais delnais lyg pasiduodamas. Bus Amė čia ar ne, bent jau nereikės klausytis jos įgeidžių ir inkštimų kaip viskas jai nepatinka.
- Kas nors dar pasielgs kaip ponia Scott ir iš čia išeis, be jokių leidimų grįžti čia dar kartą? - labai paprastu ir kasdienišku balso tonu tarė, beveik nuobodžiaujančiu žvilgsniu perliedamas susirinkusius žmones.

Piktai debtelėjęs į išeinančią kadaisę buvusią Mirties Valgytojų lyderę, nudėjusią senąjį hogo direktorių Thomą kurio aš nenoriu prisiminti jis pasisuko į Deppą, po to į kitas personas ir vėl pasižiūrėjęs išėjimo pusėn pašaipiai tarė:
- taip kvailai imti ir pasitraukt gali tik ji. - Derreckas nekentė Amės. Jis visąlaik Voldžio laikais norėjo būt lyderiu. Būtų nudėjęs tą kvaišą direktoriu, bet ne - senis voldis paskyrė Amę tą reikalą atlikt.

- Mhm, - tik neaiškiai sumurmėjo, susilaikęs nuo pasakymo, jog susiradusi tą savo kadrą Amė labai pasikeitė. Juk neneikit - prieš, sakykim, aštuonis metus, ji tikrai nebūtų leidusi sau taip imt ir išeiti. Nusprendęs ilgiau nebegaišti ir negaišinti kitų, alkūnėm pasirėmė į stalą ir smakrą susidėjęs ant rankų, pakėlė akis.
- Premijos. Tik tai matau kaip vienintelę motyvaciją kaip jus priversti pakelti savo sėdimąsias iš patogių vietų ir nuveikt ką nors naudingo, - nežymiai susiraukė. - Soooo, linksminkitės sprogdindami, degindami, plėšdami krautuves, parduotuves, visokias panašias įstaigėles, žudykit žiobarus, darykit ką norit, tik KAŽKĄ darykit, - sumurmėjo. - O mėnesio gale už nudirbtus darbus skirsiu tam tikras pinigines premijas.

Taip visai netyčia nugirdęs Ivės žodžius, Deppas susiraukė.
- Ne ne ne, tu už ją premijos negausi, - sumurmėjo. - Sooooo... - nutęsė, iš lėto atsilošdamas savo kedėje. - ...jeigu neturit klausimų, galit lėkt iš čia. Bet jeigu surasiu nors vieną be jokios veiklos... - palikęs reikšmingą tylą, žvilgsniu perliejo visus susirinkusius, užsilaikęs kiek ilgiau ties pašonėj sėdinčia Monce - taaaip, tai reiškė, kad jai nebus jokių lengvatų dėl Amės.

[i][-oh, branguti, aš nesiruoščiau jos žudyti.
pavartė akutes Ivė. išgirdusi, kad gali būt riesta jeigu ji nieko neeiks taip gan garsiai atsiduso.
-fine. sėdėsiu šalia tavęs ir žiūrėsiu kaip sprogdini pastatus. man juk reikia iš kažko mokytis.
nutaisė nekaltas akeles./i]

- Aisku, kad nesiruostum zudyt, juk... - nutese, nuzvelgdamas Ivana. - ...tu to nesugebetum, - nusisypsojo taip, kad kiekvienas zmogus po tokios isvystos sypsenos galejo jaustis sumenkintu.
- Gali mokytis is jo, - mostelejo ranka i Derrecka. - Neturiu laiko zaist vaiku darzelio.