Daugiausia MV`istų apgyvendintas skersgatvis.

- Tu įsivaizduoji? Visai nesenai buvau Juodojoj Orchidėjoj pas pažįstamą, kuris už mane vyresnis mažiausiai dešimčia metų. Jis gavo man nemokamo gėrimo, nugirdė, padovanojo nuostabų žiedą... - trumpam sustojo ir pajudino kairės rankos pirštukus su brangiu žiedeliu. - ...nusivedė į savo kambarį ir pareiškė mane mylįs, - ištarė ir išsišiepė, o netrukus ir sukikeno.

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

-jis tau pasipiršo?
ištarė pirmą mintį, kuri šovė į galvą pamačius žiedą.
-Oho. tik tiek ir tave galima nusitempt į lovą? aš galiu nupirkti tau dar daugiu gėrimo ir gražų vėrinį.
kistelėjo antakius, žinodamas kaip baisiai Mo turėtų įsižeist.

- Ne... - nutęsė kikendama, tačiau kažką supratusi, surimtėjo ir iš lėto prisimerkė. - Jis mane papirko papuošalu... - sumurmėjo suvokusi. Išgirdusi vaikino žodžius, įsispoksojo jam į akutes. - Kaip drįsti taip su manim kalbėti?

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

Erickas pradėjo juoktis. kitaip ir negalėjo. atsitraukęs nuo merginos, pasižiūrėjo į ją.
-juk sakau. tu paprastutė. ir tu ką tik tai įrodei.
susinėrė rankas.

Stebėdama kaip vaikinas juokiasi, patempė lūpą, o netrukus ir apsižliumbė.
- Asilas! - išrėkė ir kūkčiodama delnais užsidengė veidą.

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

Atsiduso.
-jeigu nebūtum tokia ožka, dabar pat tavęs atsiprašyčiau ir maldaučiau neverkt. bet kadangi tu esi tu, nežadu daryt nieko.
klaktelėjo liežuviu išvaręs trumpą litaniją. Jeigu jis neklysta, tai pirmą akrtą taip elgėsi su mergina.

Mo praskleidė pirštus ir pro juos pažvelgė į vaikiną.
- Ar tu labai manęs nekęstum, jeigu aš ant tavęs užsiundyčiau būrį Mirties valgytojų? - pusbalsiu pasiteiravo, nukreipdama žvilgsnį į kažkuriuose pastato languose įsijungiančias šviesas ir pro jas lendančias Mo šauksmus išgirdusias galvas.

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

-neee... visi jie mane pažįsta ir žino, kad amė su jais susidorotų.
pasiražė ir pamojavo kažkuriai mirties vagytojai.
-su šita miegojau du kartus.
sukrizeno, kai jaunos mv`istės veidas dingo iš lango rėmų.

- O tu žinai, kad Amei pasiskųst galiu ir aš? - kilstelėjo antakį patraukdama rankas nuo veido ir jomis save apkabindama. - Tu šlykštus! - pareiškė prisimerkusi, kai išgirdo apie Mirties Valgytoją. - Su kuria tu dar nesi permiegojęs?

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

-taaaip. bet tu jai jau esi prisidirbus. o aš - švarutėlis.
išmetė tokią kalstingą šypseną.
-hm.... nesu miegojęs su tavim.
palinktelėjo ir užlenkė vieną pirštą.
-su Aveu.... ir Rachelle.
užlenkė dar porą pirštų. dar kiek pamurmėjo.
-naa... maždaug su dešimčia kurias tu turėtum pažinoti.

- Gali pasiguldyt Dakotą, Rachelę, Lauren, netgi Aveu ir dar visą tuziną merginų, bet... žinai ką? - kilstelėjo antakį, u-duodama tokį retorišką klausimą. - Nieku gyvu nepermiegosi su manim, - pareiškė paneigdama ankstesnį vaikino teiginį, jog Mo galima papirkt buteliu ir vėriniu.

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

-tai aišku, kad galiu.
gūžtelėjo petukais. išklausęs, kad neva jis negalėtų pasiguldyti ir jos, kilstelėjo antakius.
-laisvai tai padaryčiau.

- Taip, žinoma, - pavartė akutes. - Gal tu tiesiog ir toliau rinkis tokias mergšes kaip šitos, - dėbtelėjo į langą, pro kurį anksčiau žiūrėjo kažkokia jauna mv'iste, ir vyptelėjo Erickui.

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

-tu juk ne ką geresnė už jas.
prunkštelėjo.
-Monica, su tokiu savo elgesiu žemini save.

- Kokiu elgesiu? - prisimerkė Mo, susidėdama rankutes sau ant klubų.

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

-Tokiu...
fyfiškai atstatė rankutes ir nutaisęs Mo balselį, pašaipiu balsu pasakė:
-"tu taip negalėtum padaryti, nes aš esu geresnė už tave ir aš nesu tokia, kokia mane laikai nors mane ir papirko su buteliu ir žiedu".
tada susigrūdo rankas į kišenes.
-man tavęs gaila.

- Tau turėtų būti gaila savęs. Kuris iš mūsų 3,14sasi su kiekvienu nors kiek judančiu daiktu? - vyptelėjo. - Ir žinai... tiek dėl tavo, tiek dėl savo gerovės, tikiuosi, jog niekad daugiau nebesusitiksime, - atsiduso. Susilaikiusi nuo vidurinio piršto kilstelėjimo ir palinkėjimo "aptūrėk gerą dieną" Erickui, pasitraukė nuo sienos ir nuėjusi nedidelę atkarpą skersgatviu, dingo oru.

Pranešimų skaičius : 990 Taškai : 15960 Registracijos data : 2011-03-14

-tu labai įdomiai nejudi, tarp kitko.
klaktelėjo liežuviu ir nusekęs merginą akimis, nuėjo gatve.

Tamsią, gūdžią, vėsią, lietingą, niūrią ir kažkam paskutinę naktį, tamsiausiame kampe pasigirdo duslus pokštelėjimas. Tamsi figūra lėtu žingsniu išlindo į šviesą, bet net ir tada negalėjai pamatyti kas ten buvo, nes ji buvo su ilgu, žemę siekiančiu apsiaustu ir plačiu gobtuvu, kuris metė didelį šešėlį ant veido. Priėjusi vieno namo vartelius ji kiek pastoviniavo ten dairydamasi. Galiausiai iš apsiausto rankovės išlindo plona moters ranka su auksiniu žiedu ant bevardžio piršto. Atkabinus vartelių skl1stį, pasigirdo aiktelėjimas. Jam nutilus ranka vėl dingo ir figūra pajudėjo. Priėjusi prie durų,pažvelgė į netoliese buvusį langą ir lėtai keliskart pabeldė. Viduje buvęs žmogus pašoko nuo sofos ir susiradęs ilgą, medinį pagaliuką patraukė prie durų.
-kas...ten?
kiek drebančiu balsu paklausė. Persona, kuri stovėjo už durų krenkštelėjo ir nutaisiusi rimtą balsą, atsakė:
-Ami. atėjau pasikalbėti.
Žmogus viduje perbąlo. taip, jis puikiai žinojo ko ta moteris čia atsivilko. lėtai, nenorėdamas jis atidarė duris. žengtelėjęs porą žingsnių atgal praleido Amę į vidų.
-pasiūlysi arbatos?
nusiėmė gobtuvą ir iš po jo pasirodė ryškiai oranžiniai, kiek banguoti plaukai, bei nuostabus veidas, kurį buvo iškreipusi kiek erzinanti šypsena.
-Tamsos Valdovas liepė tau perduoti žinutę.
pridūrė eidama gilyn į namą, o tiksliau, ieškodama svetainės.
-Aš... vis dar jam ištikimas.
drebančiu balsu prabilo vyriškis. Ami staigiu judesiu į jį pasisuko rankoje sukiodama savąją lazdelę.
-tikrai? Legilimens...
mostelėjo ir tai, ką išvydo mirties valgytojo galvoje jos visai nedžiugino.
-tai kaip paaiškinsi tai, kad Fenikso brolija sužinojo apie mūsų mažą paslaptėlę?
žengė porą žingsnių link vyro. mirtinoje tyloje jos aukštakulnių kaukšėjimas skambėjo labaiii grėsmingai.
-Jie...
-Tai buvo retorinis klausimas.-pertraukė nespėjus nieko pasakyt.-aš puikiai žinau kaip tai nutiko. ir jeigu tu, mano mielas pusbroli, žinodamas kas tavęs laukia nuo Valdovo, išsidavei priešams, reiškia tu tikrai pasirengęs mirti.
ramiu, šaltu ir griežtu tonu prabilo moteris.
-Klausyk, jie man pasiūlė gerą apsaugą. Jie sakė, kad apgins mane.
-gerą apsaugą? ar apie tokią apsaugą tu kalbi?
prunkštelėjo ir parodė savo dešinės rankos delną, nudegintą vartelių.
-Jie tuoj čia bus. jie neleis tau man nieko padaryti.
Vyrą išpylė šaltas prakaitas ir jis atsirėmė į sieną, kad išsilaikytų ant kojų.
-Hm....-nutęsė Ami.-jeigu jiems taip rūpėtum, ar nebūtų jie atlėkę greičiau? Tu juk mirties valgytojas, Vilai. Jiems tokie nerūpi.
ir ji mostelėjo lazdele be garso ištardama "crucio". Pusbroliui suklupus, Ami atsiduso.
-žinai, būčiau pasiuntusi ką nors kitą. bet man reikia išsitaisyti reputaciją. tavo draugelių dėka mes netekome Hogvartso.
-tai buvo seniai.
Pro sukąstus dantis ištarė vyras vardu Vilas [gerai skamba xD]. Moteris tik klaktelėjo liežuviu ir nužvelgė namą. Tada už durų išgirdo pokštelėjimą ir susiraukė.
-Avada kedavra.
mostelėjo į pusbrolį ir net nepažvelgusi į lavoną, išėjo į koridorių, į kurį suvirto keletas fenikso brolijos narių.
-tokią apsaugą norėjot pasiūlyti ir man? dabar jau džiaugiuosi, kad jos atsisakiau.
Jai kalbant, kažkuris iš jų paleido užkeikimą ir Amė vos spėjo išsisukt.
-Baik jau, nežadu su jumis terliotis. o dabar, jeigu pasitrauksit...
Ji žengtelėjo kelis žingsnius prie durų ir buvo grubiai pastumta. Supykusi, o tai reiškė, kad tai nieko gero, Ami suspaudė rankose lazdelę.
-Sectumsempra! Avada kedavra! Crucio!....
pradėjo mosuoti lazdele į visas puses, vis pamušdama kurį nors iš priešų. Užtrukusi gerą valandą, kol nužudė paskutinį fb narį, ji nužvelgė kruvinas grindis.
-oh, prašyčiau.
susiraukė. Pažvelgusi į laikrodėlį ant riešo prikando lūpą ir pakėlė galvą išgirdusi policijos sirenas.
-God damn it.
dar kiek pamosavo lazdele pradangindama kraują ir šiaip, visas kautynių žymes, vėl užsimetė gobtuvą ant galvos ir išskubėjo iš namo. sustojusi tamsioje vietoje pasisuko į namą, kuriame degė šviesos ir prie kurio būriavosi policija, bei kaimynai.
-manęs čia nebuvo.
šyptelėjusi pasisuko ant kulno ir tyliai dingo oru.

Ji atsirado čia oru. Suspaudusi rankoje lazdelę ramiai ėjo stebėdama viską aplinkui. Tikėjosi čia pamatyti tetą (jei rimtai tai ji buvo dėdienė o.o") Amę.

Ami, kaip visada tokiems reikalams pasitelkusi ilgą žemę siekiantį apsiaustą ir gobtuvą, atsirado šitam skersgatvy. rankoje spaudė kažkokį neaiškų raštelį. Pamačiusi stoviniuojančią personą sustojo per kelis žingsnius.
-ne.
gan aiškiai ištarė.

- bet teta.. - suburbėjo mergina išgirdusi žodį. - aš noriu.. - patvirtino pasižiūrėdama į ją.

-Man nusišvilpt ant tavo noru, edith. tu puikiai žinai, kad Allanas ant manęs supyks, jeigu tai padarysiu.
šaltu ir griežtu tonu nukirto.

- grr.. jis nesužinos.. - piktai debtelėjo į Amę. - aš noriu žudyti.. - tarė ir pati mintyse išsigando savo žodžių.

-tu nesupranti ką kalbi.
prisimerkė Ami.
-Jis visada viską sužino. aš nemoku laikyti paslapčių nuo jo.
Išmetė Edith laiškelį su prašymu pasikalbėti į artimiausią šiukšliadėžę.
-be to, tu per jauna. Aš jau kentėjau nuo šešiolikinių, dėl to nenoriu daryt tos pačios klaidos.

» Siauras skersgatvis