Kavinė.

- Neturėjau laiko, - pasiteisino. - Beje, lavonus man pristatyt tau tiesiogiai? Ar transportuot į tavo kabinetą Hoge? - sumirksėjo, aiškiai bandydama nukreipt temą.

- Tai palauk... argi ne tu norėjai, kad aš juos nužudyčiau ir jų lavonus, kaip įrodymą, atgabenčiau tau? - pasimetusi kilstelėjo antakį.

- Oh, žinoma... - sumurmėjo. - Puiku. Namie teks pasidaryti gautų nuotraukų koliažą, ir po kiekvieno tau pristatyto, galėsiu jo nuotrauką išbraukti raudonu markeriu, - sukikeno.

Stebėjusi kaip Ami valgo ledus, Mo kiek prisimerkė.
- O tavo apetitas išaugęs, - mestelėjo pastabą ir sukikeno, omeny turėdama tai, kad niekad anksčiau nematė tetos valgant ledus. O tada susimąstė, ar būdama nėščia ir ji pradės viską šlamšti.

[[Mo taškų parduotuvėj nusipirko oklumantiją. O jeigu nusipirko, tai reiškia, kad ją išmano visai neblogai (sun) ]]
Mo sumurmėjo kažką panašaus į "mhm" ir sukikeno. Pasirėmusi alkūnėm į stalą ir delnukais parėmusi veidą, mergina nužvelgė gundančiai atrodančias vitrinas prie prekystalio su įvairiausiais saldumynais.

- Ne, nemačiau jo nuo... - akimirksniu užsikirto ir prikando lūpą. Nematė Ericko nuo tada, kai šis išvadino Monicą paprastute ir pagrasino atskleisti jųdviejų bendrai sukurpta planą dėl fiktyvių skyrybų su Reesu. Ir taip, nors tą planą visi jau pamiršo, vistiek nesinorėjo sakyti tetai apie tai, kad jos dukterėčia ir sūnėnas norėjo ją išdurti.

- Teta, tavo vietoj aš elgčiausi atsargiai, po gimdymo šitas celiulitas niekur nedings, - kiek prisimerkė. Išgirdusi apie Reesą, nukreipė žvilgsnį į sieninį laikrodį. - Gerai. Juk klausei manęs to maždaug prie pusvalandį, - sukikeno.

- Ooo taip, čia tavo kozeris, - sukikeno Mo. - Ką turi omeny? - kilstelėjo antakį.

- O ką man dar reiktų sakyt? - sumirksėjo. Išgirdusi Ami variantą, kiek prisimerkė ir nusijuokė. Kad ir kaip stengėsi juoką padaryti kuo natūralesnį, jis visvien gavosi kažkoks... dirbtinas.
- Gerai... pasakysiu tau tiesą, - atsiduso, suprasdama, kad negavusi kokios versijos iš Mo, Ami neatstos. - Iš tiesų tai, šita dovana nuo Reeso. Tiesiog jis neturėjo kaip tau jos perduot. Jis tikėjosi, kad šitokiu gestu pataisys jūsų santykius, - ganėtinai įtikinamai išdėstė, bet... oh, Mo juk siaubingai meluoja.

- Aš nemeluoju! - suzyzė Mo. Ir iš tiesų tai, mergina nemelavo - juk tikrai norėjo įteikt dovaną tetai nuo Reeso kaip tam tikrą kompensaciją už ateityje galimus įvykti... įvykius.

Monica susiraukė. Nutylėjusi ir susilaikiusi nuo savo nuomonės išreiškimo, pristraukė savo rankinę iš kurios ištraukė piniginę, iš kurios ištraukė tuos kelis galeonus už savo arbatą. Sukišusi odinę piniginę atgal, pakilo iš vietos ir ant peties užsidėjusi rankinę, Mo mestelėjo tetai atsisveikinimo žodelį, o tada dingo iš kavinės, netrukus ir iš tos vietos.

[[Oh, mes visą laiką buvom tarp žiobarų? xDDDDDDDDDD]]

Atsiradęs kažkur prie geležinkelo, Ricardo atžėrgliojo į kavinę.Jis apsižvalgė ir kažką susimąstė."Kodėl tiek mažai žiobarų?".Pamatęs likusią vieną padavėja jis ją pervėrė mirtinu žvilgsniu.
-Ko žiūrai, prakeiktas žiobare...
Padavėja nusijuokė ir toliau kažką darė.
Ricardo veidą perkreipė žiauri grimasa, jis išsitraukė lazdelę ir nukreipė į padavėją.
-Avada Kedavra
Padavėja krito negyva.
Ricardo nusijuokė žiauriu juoku ir dingo.