1 pamoka

Tomas atsinešė didelį glėbį šluotų jas sumetęs į vieną krūvą atsistojo atokiau laikydamas savo šluotą rankose ir laukdamas mokinių

Pilyje nuskmabėjus skambučiui, po keleto minučių kieme atsirado Mo.
- Laba diena, profesoriau! - plačiai išsišiepusi pasisveikino su pusbroliu ir sukrizeno dėl labai keistai nuskambėjusio kreipinio. Nutaisiusi tokį rimtesnį veidą, apsidairė.

-O Monica kaip seniai tave mačiau-išsišiepė Tomas žiūrėdamas į puseserę.
-Beje sveika, rinkis šluotą.

- Aš irgi tave, - kiek papūtusi lūpytes, susiraukė kaip nepatenkintas mažas vaikas, ganėtinai priekaištingai dėbteldama į Tomasą. - Kai profesorių sąraše pamačiau tavo pavardę, negalėjau neužsirašyt į pamoką, - sukrizeno. Išgirdusi savotišką paliepimą, sumirksėjo ir priėjo arčiau šluotų krūvos. Ir tiesą sakant, prie jos atrodė ganėtinai juokingai dėl savo visai skraidymui nepritaikytos aprangos - miniako ir aukštakulnių.
- Kad žinok man čia tamsus miškas, - užkišusi už ausies plaukų sruogą, pasisuko į pusbrolį. - Išrink tu man? - pasiūlė ir išsišiepė.

-Na ką dabar matysimės dažniau taip? Beje kaip sekasi mano mielajai puseserei?-draugiškai pasakė Tomas nekreipadamas dėmesio į Monicos papūsta lūpas ir priekaištingą dėbtelėjimą.
-Na...-pasakė Tomas ir priėjo prie krūvos,pradėjo joje raustis ir galiausiai rado ko ieškojęs.
-Išties puiki šluota,mano geriausiai puseserei-linktelėjo Tomas ir įdavė šluotą Mo.

- Visai pakenčiamai, o kaip mano mielajam pusbroliui reikalai einas? - sukikeno kilsteldama antakį. Vaikinui priėjus arčiau šluotų krūvos, Mo kiek pasitraukė nenorėdama maišytis ir gavusi šluotą sau, padėkojo.

-Na kol kas gerai bet prieš pora dienų netaip puikiai...-nelinksmai palinksėjo.
-Nėra už ką,hmm ar čia visada toks pamokų lankomumas?

Zo atėjo ir pasisveikino su Tomu ir Mo

- Kas buvo nutikę? - kilstelėjo antakį Mo. - Oo taip, daugiau nei poros mokinių retai sulauksi, - pavarčiusi akis sukikeno. Atkreipusi dėmesį į Zoją, kiek prisimerkė bandydama prisiminti merginą. Gerai pasiknisusi savo atmintyje, nusišypsojo.
- Oh, sveikutė, - pasisveikino.

-Gal vėliau gerai? Galėsim nueit į kokią arbatinę nimfąar panašiai ir aš tau papasakosiu-pasakė Tomas pamatės ateinant varnanagę.
-Labas pasiimk šluotą-pasakė Zo ir parodė į krūvą

Zoja linktelėjo ir pasiėmė pirmą pasitaikiusią šluotą.

- Oh ok, žinoma, - linktelėjo gūžteldama pečiais. - By the waaay, Nimfa priklauso man, - tyliai pasigyrusi sukrizeno. Tarp rankučių suspaudusi šluotą, apsižvalgė.

-Tikrai?-Tomas klastingai šyptelėjo-galbūt kada sulauksiu nuolaidos?
Jis dar kart apsižvalgė.
-Hm,manau niekas daugiau neateis tai pradėkim.Ar prisimenate kaip teisingai įsitaisyti ant šluotos?

- Aišku sulauksi! Pirmą kartą penkių procentų, o sekančius - du procentus, - plačiai išsišiepė. - Ar prisimenate? - sumirksėjo, nužvelgdama šluotą. - Aš niekada gyvenime nesedėjau ant tokio daikto, - sukrizeno.

-Tuomet apsilankysiu-palinksėjo Tomas.
-Turbūt jūsų Skraidymo mokytojai buvo trenkti jei išvis tokių turėjot-nusijuokė Tomas.
-Na reikia abiem rankom suiimti šluotą,stenkitės arčiau galo bet neperarti-pasakė Tomas ir parodė kaip paiimti šluotą-tada reikia ją apžergti,štai šitaip-pasakė.
-Ir galiausiai švelniai atsispirti nuo žemės,vėliau labaiu įgudus galima ir smarkiau,bet pirmą kart nepatarčiau nebent norit šauti aukštyn kaip kulkos-šyptelėjo Tomas jau pakilęs.
-Pamėginkit.

Zoja nepatikliai nužvelgė šluotą,bet vistiek suėmė ją kaip rodė mokytojas tada ir įsitaisė ant jos kaip buvo liepta.
Kai jau normaliai sėdėjo ant šluotos Zo lėtai atsispyrė ir atsidūrė ore.

Skeptiškai nužvelgusi šluotą, Mo galiausiai ant jos įsitaisė ir lengvai atsispyrusi, kažkokiu būdu pakilo. Pati to nustebinta, sumirksėjo, stebėdama kaip iš lėto po ja atsiduria žemė.
- Aš skrendu, - sukrizeno pakėlusi akutes į pusbrolį.

-Taip kaip pirmą kartą,skrendate tiesiog nuostabiai-išsišiepė Tomas-pasirengę pamėginti pajudėti iš vietos?-jis pažvelgė į merginas

- Pasirengus tik tuo atveju, jeigu man nukritus tu pažadi sumokėt mano draudimui, - sukikeno Mo. Taaip, šiaip su profesoriais taip kalbėt nereiktų, bet... čia juk Mo! :D

Be to Mo Tomas daugiau pusbrolis nei profesorius :D ar ne? xDDD
-Sumokėsiu kiek tik reikės-nusijuokė Tomas-valdyti šluotą išties lengva pamatysit pačios.
-Jei sutinkate skriskim iki uždraustojo miško ir atgal.
Tomas nelaukęs atsakymo,jau nuskriejo uždraustojo miško link apsisukęs jau skrido atgal tik šį kart po lėto.

Taaaaip. O ir šiaip, Mo jį profesorium nelabai laiko, sooo... xD Sukrizenusi, žvilgsniu nusekė pusbrolį, kuris jau ir apsisukt spėjo. Tai va, stipriau suėmusi šluotą, Mo kažkokiu būdu ją apsuko ir taip iš lėto, veik minimaliu greičiu nuskrido link miško. O tada atgal.

-Puiku-pagyrė Monicą.
-Pamėgink ir tu-Tomas paragino Zoją,jis buvo spėjęs ir grįžti.

Išgirdusi pagyrimą, Monica plačiai išsišiepė. Grįžusi atgal į vietą, kažkur prie Tomo, nukreipė žvilgsnį į Zoją.
- C'mon, jeigu sugebu aš, sugebi ir tu, - sukikeno.

-Aišku kad sugebat-palinksėjo ir Tomas.
-Na mėgink.