Viešbutis

Sukramtęs viską ką gavo, nukreipė savo šakutę į balto vyno butelį, tiesiog idealiai tikusį prie patiekalo.
- Vienos taurės norėsi? - pasiteiravo. Amė juk nėščia ir šiaip alkoholio negerbėja, taigi Allanas tiesiog negalėjo jos versti gerti.

- Viena taurė. Ir tu su manim, o ne su... - nutęsė, omeny turėdamas Deppą. - Nieko nenutiks, bet jei nenori, nereikia, - sukikeno ir šakute pasmeigęs patiekalo gabalėlį, ištiesė jį Amei.

- Visai ne, - papurtė galvą, prisimindamas kaip pastarąjį kartą, kuris buvo prieš... nežinau, septynis metus? O.o, Amė prisigėrė prie Allo. - Tu pasidarai žiauriai rimta, pradedi filosofuot ir kalbėt apie politiką bei valdžią, - sukrizeno. Šakute į burną įsidėjęs gabalėlį patiekalo, prisimerkęs pakėlė akis į Amės. - Tada gersim sulčių, - plačiai išsišiepė. - Apelsinų, greipfrutų, obuolių?.. - pradėjo vardinti sumirksėdamas.

- Aha, žinoma, sakyk taip ir toliau, - pavartė akis linkteldamas. - Puiku. Tiesą sakant, kitokių neturim, - sukrizeno. Į rankas paimęs kažkur čia ant staliuko tilpusį apelsinų sulčių ąsotį, pripildė gėrimu abi stiklines.

- Mielooji, tu nesikeiti, - sukrizeno. Išgirdęs klausimą, gūžtelėjo pečiais ir nužvelgė sultis savo stiklinėje. - Kvepia šviežiai, atrodo šviežiai, bet jeigu tau netinka, per kelias sekundes galiu sulakstyt iki Brazilijos apelsinų plantacijų ir dėl tavęs išspaust cielą litrą sulčių, - sumirksėjo.

- Į tavo sveikatą, meila, - sukrizeno, į rankas paimdamas savo stiklinę ir ja lengvai stukteldamas į moters stiklinės kraštą. Gurkštelėjęs sulčių, pastatė jas ant stalo ir visai netrukus pabaigė valgyti tą patiekalą. Įrankius sukryžiavęs lėkštėje, pastūmė ją kiek toliau ir alkūnėmis pasirėmęs į stalą bei ant rankų padėjęs smakrą, įsmeigė akis į Ami. - Žinaaaai... negaliu pamiršti to vakaro, kai pirmą kartą susipažinom, - sukikeno.

- Būtent, - linktelėjo. - Atsiradau ten kelionmilčiais, išlipau iš tavo židinio, tu buvai tokia pasimetus ir gurkšnojai viskį. Tada aš užpildžiau darbo anketą ir pasiūliau susipažindinimo vakarą su gėrimais, - sukikeno. (taip, kažkas skaitė dyrikės kabe būtent tą vietą. xD)

- Tu buvai ne bjauri, kaip tik pasirodei labai faina, - nusišypsojo plačia nuoširdžia šypseną. - O ir šiaip, man patiko dirbti tau, - sukrizeno. Išgirdęs apie pirmąjį pasimatymą, kiek susiraukė. - Oi neee. Tai buvo tragiška. Maistas perkepęs, išrinkau tau nepatinkančias gėles... - sukikeno.

- Awww kaip miela! - pakartojo moters zodzius placiai issisiepes po to, kai isgirdo apie geles. - Ar prisimeni, kai pirma karta tave pabuciavau? - palinkes artyn Ames, kilstelejo antakius ir sukikeno.

- Awww kaip miela! - pakartojo moters zodzius placiai issisiepes po to, kai isgirdo apie geles. - Ar prisimeni, kai pirma karta tave pabuciavau? - palinkes artyn Ames, kilstelejo antakius ir sukikeno.

- Mhm, netikėta... - nutęsė, pakeldamas akis į žvaigždėtą dangų. - Tai padaryti planavau žiauriai ilgai, - sukrizeno.

- Tau tai ir turėjo būti netikėta, - sukikeno, vėl žvilgteldamas į Ami, kaip tik nusukusią akis. - Aštuoni metai, - net nesumirksėjęs tarstelėjo ir nusišypsojo. - Tau buvo vos suėję aštuoniolika (ar devyniolika? O.o) kai gavai direktorės postą, - nusijuokė.

- Oh, pardon, - šyptelėjo, išgirdęs pataisymą. Pastebėjęs lankstomus moteros pirštus, tik pratrūko krizenti. - Dėl to aš tave ir myliu, aukštoji matematike, - išsišiepė.