Kambarys Nr.3

Sergej vėl grįžus kartu su Monica į viešbutį užsisakė butelį šampano su dviem taurėm ir jaukų kambarėlį.Atlikęs visas ceremonijas nusivedė Mo į kambarį ir atrakinęs atidarė duris.
-Volia!

Ramiai pralaukusi kol iki dar vieno kambario gavimo bus atliktos visos reikiamos procedūros ties registratūra, atsidūrusi kambaryje Mo plačiai nusišypsojo.
- Čia bus kaip tik, - sukikeno, prisėsdama ant lovos krašto ir apsidairydama po patalpą.

Įžengęs į vidų Sergej uždarė duris ir padėjo šalia lovos esančio staliuko butelį šampano.
-Džiaugiuosiu, kad tau patinka.Palauk, tuoj grįšiu.
Mirktelėjo akį, duodamas suprast, kad jos laukia siurprizas.Visų pirma nubėgo į gėlių parduotuvę nupirkti rožių, tada paskubom iki juvelyrikos pardės nupirko auksinį pakabuką.Susiraukęs, kad reikėjo padengt tokią nemenką sumelę grįžo į kambarį su dovanomis nutaisydamas linksmą veidelį.

- Mhm, - sumurmėjo Mo linkteldama ir žvilgsniu nusekė Sergėjų. Likusi kambaryje viena, atsiduso ir išsitiesusi lovoje, stebėjo lubas. Po kažkurio laiko kambario durims prasivėrus ir grįžus vaikinui, Mo pasirėmė į lovą alkūnėm, pasikeldama tik tiek, kad galėtų jį matyti. Pastebėjusi nuostabias rožes Sergėjaus rankose, pasibodėjo normaliai atsikelt ir prieit arčiau vaikino.
- Čia man? - prikando lūpą, į jį pakeldama akutes.

-Čia, tau.
Patikino.
-Mažytės dovanėlės nuo manęs išreiškiančios meilę, draugystę..Ir, tai, kad niekada negalėčiau tavęs nuskriausti.
Išbėrė ir priėjęs prie lovos padėjo šalia rožes, o ant staliuko dežutę su pakabuku.

Prikandusi lūpą, Mo atsargiai į rankas paėmė dėžutę ir iš lėto ją pravėrė. Vos pamačiusi kas joje yra, rankutėm iš nuostabos užsidengė burną.
- Tau tikrai nereikėjo... - sušnabždėjo pro pirštus, nužvelgdama pakabuką dėžutėje, ko gero tai turėjo kainuoti nemažai.

-Niekis..Aš, tiesiog nenoriu, kad tu manytai, jog esu pabaisa.
Suniurnėjo.
-Bet, svarbiausia ar patinka?

Atplėšusi akis nuo objekto dėžutėje ir pakėlusi jas į vaikiną, sumirksėjo.
- Tu ne pabaisa. Aš niekada taip nemaniau, - sukikeno. - Labai, - patikino linkteldama.

-Ačiū.
Nusišypsojo.
-Nagi, užsidėk.
Tarė mesteldamas žvilgsnį į pakabuką ir atsistojęs iššovė šampaną ir pripildė juo taures.
-Tikiuosi, mėgsti šampaną?

Išgirdusi paraginimą, Monica iš dėžutės ištraukė pakabuką ir jį lengvai užsisegė. Nuo kaklo patraukusi plaukus, plačiai nusišypsojo ir užvėrusi dėžutę, padėjo ją ant staliuko.
- Per pastaruosius metus gėriau jo tiek, kad negalėčiau nemėgti, - sukrizeno, pasiimdama šampanu pripildytą taurę.

-Tau labai tinka.
Išsišiepė ir jau vos nepabučiavo jos.Jis gurkštelėjo šampano ir atsisėdo šalia jos priglaudęs galvą.
-Gal pasirodys žiauriai keista, bet man atrodo aš įsimylėjau tave.
Sumurmėjo.

- Papuošalus išrinkti tu tikrai moki, - šypteldama patikino ir gurkštelėjusi šampano, susidėjo rankutes vaikinui ant pečių. - Berods jau minėjai kažką tokio, - sukrizeno.

-He,he ačiū dar kartą.
Sukikeno.
-Gal, būt.Bet,aš tikrai..
Toliau nepabaigė ir pabučiavo Mo apkabindamas ją.

Atsakiusi į bučinį, Mo vis dėl to jį greit nutraukė ir prikando lūpą.
- Aš negaliu jausti tau to paties, - beveik apgailestaujamai sušnabždėjo, žiūrėdama tiesiai Sergėjui į akutes.

-Whatever..
Sukikeno.
-Tiesiog gerai leisk laiką,Mo.
Sumurmėjo pasimdamas taurę ir vėl užsigerdamas vyno.
-Buvau, minėjęs, kad tavo akys nuostabaus grožio?

[[Vyno? Wait, mes ne šampaną geriam? xDD]]

Išgirdusi Sergėjaus žodžius, Mo kažkiek pasimetė. Jau norėjo sakyt kažką maždaug "aš nesiruošiu žaisti žmonių jausmais", bet sumirksėjusi pasiėmė savo taurę ir tiesiog gurkštelėjo gėrimo joje.
- Gal ir užsiminei, - sukikeno.

[Pardonaš xD.]
Jis nusijuokė.
-Ir dar prie viso to, galiu pridurti, kad turi žavingą šypseną!
Pareiškė ir dabaigė taurėje esantį šampaną.
-Prašau, pasilik šiandien ilgau.
Viltingai paprašė ir nutaisė tokį liūdnoką veidelį.

[[Nieko tokio, pasitaiko. (chuckle)]]

- Klausyk, merrginoms komplimentai patinka, bet ko gero savąją komplimentų dienos normą jau pasiekiau. Juk nenorim, kad pasidaryčiau per daug išlepusi? - sukikeno. Nužvelgusi tą liūdną veidelį, prikando lūpą.
- Well... manęs pasigesti neturėtų niekas, be to... vienas juk viso butelio nepabaigsi?.. - sumirksėjo.

-Vajetus, vajetus.
Sukikeno ir pripildė taures šampano.
-Tai, klausyk, tu man taip ir nepasakei ar suteiksi man garbę su tavimi susitikinėt toliau?
Meiliai paklausė.
-O, ne prie šampano butelio, jei nėra merginos, kaip tu, šampanas nėra šampanas.

- Naaaa, priklauso nuo to, iš kurios pusės suprasi "susitikinėti"... - nutęsė pavartydama akutes. - Vistiek juk dar gal susieisim, pasaulis mažas, - nusišypsojo. Į rankas pasiėmusi pripildytą taurę, sukikeno ir gurkštelėjo šampano.

-Manau, tu turi galvoje žodį atsitiktinumas?
Klausiamai pažvelgė.Tada jis netikėtai atsiklaupė ir pabučiavo jai ranką.
-Ar sutiksi nueit į pasimatymą?

- Galima ir taip sakyti, - gūžtelėjo pečiais. Vaikinui atsiklaupus priešais Mo, ji sumirksėjo nustebinta. - Sergėjau, kelkis... - sumurmėjo ir prikando lūpą, svarstydama kaip čia subtiliau reiktų prasitarti apie Deivį.

-Na, o aš noriu, kad tai nebūtų atsitiktinumas.
Sukikeno.
-O, tu man pirma atsakyk.

- Klausyk, pameni, kai paplūdimyje sakiau, jog vaikino kaip ir neturiu? - kiek prisimerkė Mo, kuo labiau stengdamasi išvengti Sergėjaus žvilgsnio. Palikusi reikšmingą tylą po savo žodžių, prikando lūpą. - Žinai, aš iš vis čia neturėčiau būti, - sumurmėjo ir pastatė taurę ant stalelio.

Sergej pažvelgė jai į akis.
-Yeah, minėjai.
Pavartė akutes ir keistai gaudė jos akis.
-Woot, ką tu čia dabar šneki?Kodėl, neturėtai čia būt?