Noterdamas

[...]

Andrew su Masha atėjo prie Paryžiaus katedros.
-Na, ar gražu?-nusišypsojo.-Žinok šios didelė eilės gali neišsigasti. Ji labai greitai juda. Užtruksim max 10 minučių.-sukikeno.

Nužvelgusi noterdamą ir sugebėjusi sumurmėti tik "vau", Masha sulinksėjo. Andrew prabilus apie eilė, nukreipė akutes į žmonių masę priešais save ir sukikeno.
- Taigi man nereikės panaudoti savo ypatingo gabumo bandant prasibraut pro tuos žmones? - šypsodamasi kilstelėjo antakį.

-Ne.-sukikeno.-Bažnyčia labai didelė viduje, todėl eilė juda labai greitai.-sukrizeno.-Anw, stojam į eilę?-išsišiepė.

- Mm ok, aišku, - sukikeno. - Klausyk, juk mes neatsivilkom tiek kelio čia tik tam, kad paspoksotume į katedrą iš lauko? - nežymiai susiraukė. - Aišku stojam, - sukrizenusi pavartė akutes.

Andrew sukikeno ir kartu su Masha stojo į eilę. Praėju penkioms minutėms, jie jau įėjo į vidų.
-Na, ar nesakiau, kad eilė greitai eina?-sukrizeno žiūrėdamas į katedros grožį.- Žinai, aš šitoje katedroje jau antrą kartą.-sukikeno.

Praėjus ILGOMS penkioms minutėms (taip, jau sakiau, kad Masha nekantri ir tiesiog nekenčia didelių žmonių masių) ir atsidūrusi viduje, mergina apsidairė, nužvelgdama įspūdingą bažnyčios vidų.
- Sakei, - linktelėjo. Išgirdusi sekančius vaikino žodžius, pasisuko į jį ir kiek prisimerkė. - Mm, tikrai? - kilstelėjo antakį, susilaikydama nuo klausimo "sukokiabobačiabuvaianąkart?"

-Mhm. Vaikystėje su tėvais.-sukikeno.-Ko taip į mane pažiūrėjai?-kilstelėjo antakį ir sukikeno.

- Oh, - kiek susiraukė. - Ne nieko, - plačiai dirbtinai nusišypsojo ir sukikeno. Nuo peties nusitraukusi savo rankinuką, išėmė iš jo Andrew fotiką ir jį jam ištiesė. - Pafotografuosi? - sumirksėjo, omenyje turėdama katedros vidaus ir jo detalių fotosesiją.

-Tai žinoma.-šyptelėjo ir paėmęs fotiką pradėjo fotosesiją. Apėjęs visą bažnyčią ir nufotografavęs kiekvieną kamputį, susirado Masha.
-Ok, kaip ir anksčiau turim nusifotografuoti.-šyptelėjo.

Žvilgsniu nusekusi vaikiną, Masha šyptelėjo ir apsidairiusi, prisėdo ant vieno iš daugybės katedros sėdimų suolų krašto. Andrew pargrįžus, sulinksėjo.
- Geriau nelaužykim to tradicijos, - sukrizeno pakildama iš vietos. Susistabdžiusi kažkokį turistą ir profesionalia prancūziška kalba paprašiusi jo juos nufotografuoti, pristryksėjo prie Andrew ir jį apkabino.

Andrew taip pat apkabino Masha ir leido turistui juos nufotografuoti. Kai turistas kelis kartus nupyškino Andrew su Masha, jis padėkojo turisto ir žvilgtelėjo į nuotrauką.
-Nuotraukos viena už kitą gražesnės, bet ten kur esi tu, tos yra pačios gražiausios.-šyptelėjo.

Padėkojusi tam žmogui, pamojavo jam rankute ir nusišypsojo.
- Jau tik nereikia, - sukrizeno Masha, žvilgteldama į Andrew. - Koks sekantis mūsų planų tikslas? - kilstelėjusi antakį pasiteiravo.

-Hmm... Pakeliui link Eifelio yra Luvras. Galėsime aplankyti jį, o tada sekanti stotelė - Eifelio bokštas ir po eifelio triumfo arka. Toks likęs šiandienos planas.-šyptelėjo.

- Mm, aišku, - linktelėjo Masha. - Kažkodėl jaučiu, kad į viešbutį grįšim visai nusikalę, - sukrizeno.

-Tai aišku.-sukikeno.-Na, keliaujam?-kilstelėjo antakį.

- Mhm, lekiam, - sulinksėjo Masha ir sukikenusi suėmė Andrew už rankutės.

Įsikibęs į Mashos ranką jiedu paliko Noterdamą ir tęsė žygį. Maždaug po pusvalandžio vaikščiojimo, jie pasiekė Luvrą.

Andrew su Masha atsirado prie Noterdamo vėl. Jis nusivedė Mashą prie katedros esančių parduotuvių. Suradęs tą parduotuvę kurioje parduoda ir šveicariškus laikrodžius, jis nusišypsojo.
-Štai, rinkis.-sukikeno ir nužvelgė laikrodžius.

Įėjusi į parduotuvę, Masha apsidairė, nužvelgdama iš pažiūros žiauriai brangiai atrodančius šveicariškus laikrodžius. Priėjusi prie vienos iš daugybės puikiai apšviestų vitrinų, Masha pasisuko į Andrew ir mostelėjo jam prieiti.
- Tau šitoks patiktų? - kilstelėjo antakį, pirštu parodydama į paauksuotą laikrodį tamsiai mėlynu ciferblatu ir juodu odiniu dirželiu.

-Hmm, taip.-linktelėjo ir sukikeno.
-Užteks tau pinigų jam?-kilstelėjo antakį pažvelgdamas į kainą.

- Awwww, tada labai gaila, kad tu jo negausi, - sukrizeno. Išgirdusi klausimą, žvilgtelėjo į laikrodžio kainą ir kiek susiraukė. Nuo peties nusitraukusi rankinę, išsitraukė piniginę ir ją pravėrusi, įvertino turimų frankų skaičių. Nedaug, nemažai, bet iki laikrodžio sumos pritrūko gerų pusantro šimto frankų.
- Pff, aišku užteks, - pavartė akimis. Pasitaisiusi savo nelabai ilgą suknutę, priėjo prie prekystalio ir pasisveikino su pardavėju prancūzu. Pareiškusi, kad nori įsigyti būtent tą laikrodį, kurį apdemonstravo Andrew, pradėjo su pardavėjum derėtis dėl kainos. Pamirksėjusi akutėm, suvaidinusi, jog kažką pameta ir turėjusi pasilenkti, kad tai pakeltų, galiausiai pažadėjo tam prancūziukui pasimatymą (aišku, kad to niekad nebūtų išpildžius) ir paklojo visą turimą pinigų sumą. Įmetusi į rankinę visiškai tuščią piniginę, užsikabino ją ant peties ir paėmusi dėžutę su ką tik įsigytu laikrodžiu, priėjo prie Andrew.

Kol Masha derėjosi su pardavėju, Andrew apžiūrynėjo moteriškus laikrodžius.-Masha? Kuris tau labiaussiai patinka?-sukikeno.

- Man? Ummm... - kiek prisimerkė Masha, nužiūrėdama moteriškus laikrodžius. - Šitas, - sukikeno, rodydama į brangų, deimantukais puoštą laikrodį. [[tokį net ir aš mielai nešiočiau xDDD]]

-Hmm, gerai. Tai bus nuo manęs.-sukikeno ir pribėgęs prie pardavėjo ėmė derėtis. Šiek tiek sumažinęs kainą, Andrew iš piniginęs ištraukė didelę pinigų sumą ir įteikė pardavėjui. Jam laikrodį įdėjus į dėžutę ir maišelį, Andrew padėkojo ir įteikė tą maišiuką Mashai.-Tai bus dovana nuo manęs.-sukikeno.