Policijos komisariatas

...

Visą kelią nuo parko sekęs policijos mašiną, vežančią Violet, galiausiai pasiekęs komisariatą, pastatė mašiną pirmoj pasitaikiuosioj laisvoj vietoj. Išlipęs iš savo transporto priemonės, neskubėdamas nužygiavo į nuovadą. Pasiteiravęs dėl maždaug šešiolikos metų merginos, apturinčios kaštoninės spalvos plaukus, kurią visai nesenai atvežė, lengvai išgavęs jos buvimo vietą ir pinigų sumą, kurią pareigūnai tikėjosi gauti kaip užstatą, tik vyptelėjo ir išsitraukęs savo telefoną, padarė porą svarbių skambučių. Žodžiu, pasinaudojęs įtakingo tėvo ryšiais, už dyką išlaisvino Scott, kalėjimo kameroj praleidusią ne daugiau nei keturiasdešimt penkias minutes. Tada nusekė pareigūną į areštinę ir tiesiog pareikalavęs gauti raktus, pats sukišo juos į Vi kameros spyną ir ją atrakino.
- Tu laisva, - beveik džiaugsmingai pranešė, atitraukdamas grotas.

Iš arti nužvelgęs prie jo prisistačiusią Vi, Adamas nusišypsojo. Merginai pravėrus burną, kažkaip sukluso, tačiau jai užsičiaupus, tik atsiduso.
- Man pavyko susitart, kad tave paleistų be jokio užstato, - pareiškė, žymiai kilsteldamas lūpų kampučius ir šypteldamas. - Ir oh, būtų tiesiog nuostabu, jeigu daugiau nesumanytum šakotis prieš pareigūnus, - sukikeno. Iš spynos ištraukęs raktus, šiek tiek pasitraukė į šoną, leisdamas Vi išeit iš kameros.

- Prašom. Būčiau padaręs tą patį ir dėl kitos gražios neatsargios merginos, - sukikeno. Ne ne ne, Adamas ne toks, kuris taip imtų ir eikvotų savo laiką vaikydamasis panelę po visą Paryžių, tiesiog... eh, Vi kažkam krito į akį!
- Klausyk, mergyt, aš viską mačiau ir tai, ką tu darei, tikrai nesiskaito kaip "truputis", - nusišypsojo.

- Turėjai pamatyt save iš šono tą akimirką, - sukrizeno. - Adamas, - šyptelėjo prisistatydamas. - Ko gero dar niekada nepažindinausi su mergina areštinėj, - atsiduso, ranka perbraukdamas per tamsius plaukus ir apsidairydama. - Neabejoju, kad visai netrukus čia suveš daugiau mitingo dalyvių ir visai užkimš šitą vietą, todėl siūlau iš čia dingti, - tarstelėjo, gražinęs žvilgsnį ties Vi akutėmis. - O kadangi tu akivaizdžiai ne vietinė, prie to pačio pasisiūlysiu pabūti tavo gidu, - prisimerkė, veide iš lėto įžiebdamas plačią šypseną.

- Ginčytinis teiginys, - gūžtelėjo pečiais, omeny turėdamas Vi žodžius apie pirmus kartus. Išgirdęs merginos sutikimą, nusišypsojo.
- Tada puiku, - sukikeno, suimdamas merginos delną ir iš nuovados išsivedė Vi. Kartu su ja atsidūręs lauke, žvilgsniu susirado savo kabrioletą ir išsitraukęs mašinos raktelius, pasiekė automobilį.
- Kuriame viešbutyje tu ir tavo šeima esat apsistoję? - pasiteiravo, atsidarydamas priekines dureles. Aišku, Adamas nežinojo, kad Vi nepažįstamoj šaly yra viena ir labai vylėsi, kad ji netyčia apsistojus kuriame nors iš daugybės viešbučių, priklausančių jo tėvui.

Akivaizdžiai nustebęs dėl pirmosios ir akivaizdžiai nusivylęs dėl antrosios Vi sakinio dalių, Adamas atsiduso ir įsėdo į mašiną, paskui save uždarydamas dureles.
- Well, tau pasisekė, kad nusprendžiau padėti, - visai nekukliai sukrizeno, į spynelę sukišdamas mašinos raktelį ir užvesdamas kabrioleto variklį. - Būtų nemalonu tiek tau, tiek tavo tėvams, jeigu dėl to, jog sėdi kalėjime, jiems tektų čia atskristi, - kiek prisimerkė. - Oh, prisisek, - pridūrė, omeny turėdamas saugos diržus, kuriuos užsisegti pats nepasirūpino - toli gražu nemanė, jog savo vairavimu kelia kažkam grėsmę, bet buvo didelio greičio megėjas, kurį sugebėdavo išvystyti net ir tokiose miesto centro gatvėse.

- Skolinga, - sulinksėjo, išvairuodamas automibilį iš stovėjimo vietos. - Ir kadangi tu ne vietinė ir gali bet kada nuo manęs pabėgti... skolos neužlaikyk, - sukrizeno. Ranka perbraukęs per vėjo jau nežymiai sutaršytus savo plaukus, trumpam žvilgtelėjo į Vi.
- Amm gal šiaip kur nors nori nulėkt pagal savo pageidavimą ar turėsiu tave pravežiot pro visus žinomus monumentus? - kilstelėjo antakį. Vos išvairavęs kabrioletą iš komisariato kiemo, kelių sekundžių bėgyje išvažiavo į pagrindinį kelią. Surprise surprise, dėl mitingo ir piko meto, keletai minučių susidarė nemaža spūstis.

- Kodėl manim taip pasitiki? - kilstelėjo antakius ir pasinaudodamas tuo, jog užsidegė raudona šviesoforo šviesa, nuo užsikimšusio kelio nukreipė akis į merginą.

- Tik valanda? - nustebęs sumirksėjo, įdėmiai nužvelgdamas merginą. - O jau aptūrėjai nemalonumų, vau, įspūdingai, - sukrizeno. Užsidegus šviesoforo šviesai, leidžiančiai važiuot toliau, tiesiog beveik iki galo numynė gazo pedalą ir aplenkė iš vietos pajudėti net nespėjusius kelis idiotus, prasibraudamas į laisvesnį kelią.
- Ką pasakysi apie eifelį? - pasiteiravo, mesdamas žvilgsnį į Vi. - Oh, neabejoju, kad tu išalkus, vėliau nusivesiu tave į kokį restoraną, - sumirksėjo ir nukreipė akutes į kelią, kuriuo važiuodamas, akivaizdžiai nepaisydamas daugumos saugaus esimo taisyklių, aplenkė dar kelias mašinas, išvystydamas jau nemažą, mieste neleistiną greitį.

- Taip taip, ten nuostabu, ypač tada, kai leidžiasi saulė, o jeigu kilsim iki pat apžvalgos aikštelės... - nutęsė, palikdamas reikšmingą tylą. Išgirdęs Vi prašymą, kiek susiraukė.
- C'mon, nebijok, - sukrizeno, dešimčia km/h sumažindamas automobilio greitį.

- Mieloji, kol tu su manim, tau nieko nenutiks, - patikino. - Nekeista, bet teises vairuoti išsilaikiau savo nuosava galva, o ne per pažintis, - sukrizeno. - Be to, aš taip važinėju kiekvieną dieną, - pridūrė, lyg merginos samprotavimus būtų perskaitęs jai tiesiai iš galvos, ir žvilgtelėjęs į tas mielas Vi akutes, kad ir trumpam, nesusilaikė netarstelėjęs "awwwww" ir plačiai nusišypsojęs.