Direktorės Kabinetas

- Islandijoj? Prisiekiu, jeigu būčiau žinojęs anksčiau, tau nebūtų reikėję su ja ten tūnoti.
Kiek susiraukė Allanas.
- Kas yra?
Sumirksėjo, pasekęs Vi įtariu žvilgsniu Ami link.

- Bet ji tave pasiėmė ir išsivežė, taip kaip stovi.
Sumurmėjo, kažkaip visad įsivaizdavo ir galvojo, ar bent jau labai tikėjosi, kad Violet su motina, kuri ją atskyrė nuo tėvo, gyventi nelabai patiko. Išgirdęs klausimą, pasisuko į Ami, galvodamas kaip čia subtiliau reiktų atsakyti.
- Naaaa, taip...
Nutęsė gūžteldamas.

Išgirdęs tokią idiotišką mintį, Allanas susiraukė.
- Suma sašla?
Burbtelėjo rusišką frazę ir suprunkštė.
- Nejuokauk, nelaiku. Tu netgi labai laiku.
Sukikeno.

Allanas pavartė akis.
- Ok, Violet, paklausyk manęs. Islandijoj būsi viena. Visiškai. Supranti? Tavo motina mirė, tavo giminės kažkur toli, labai toli. Tai tik aš tau likau. Taip pat kaip ir tu man.
Rūpestingai stogeliu suraukė antakius.

-Bet aš ten bent turiu draugųųųųų.
Padarė vaiko, iš kurio rankų ką tik išplėšė saldainį, veidą.
-Ir šiaip, tu turi ją, jūs turėsit vaikų, ir šiaip augintinių ir tada aš būsiu lyg stabdis.
Ji toliau kūrė didingas mintis ir frazes, kurios turėjo priversti jį sutikti :3

Kol kas absoliučiai ignoruodamas sužadėtinę, vyras dar labiau susiraukė. Mintis apie dar vieną išsiskyrimą su dukra neteikė jokio džiaugsmo.
- Nejuokauk, tu mano dukra, tu joks stabdis.

Tik direktorei dingus iš kabineto Ami apsikabino savo tėvą. Ir taip, V. bijojo jos. Nežinia ar dėl jos didingo blogio, ar šiaip dėl blogio...bet kas žino Ji tiesiog nenorėjo parodyti jai kokia ji yra emocinga (?)
-Tetįįįįįįįįįį.

Ir tik dabar atkreipęs dėmesį Ami, jau žiojosi kažką sakyt ir ją stabdyt, bet susičiaupė ir nusekė moterą žvilgsniu. Vi puolus į Allo glėbį, vyras ją apkabino.
- Prašau, neišvažiuok...

- Vi, ji mano sužadėtinė, ir taip, mūsų santykiai puikūs. Aš ją pažįstu. Apie tave ji labai greitai gali pakeisti nuomonę.
Šyptelėjo. Kiek atsitraukęs, švelniai suėmė dukterį už pečių ir ranka jai už ausies užkišo palaidą plaukų sruogą.
- Nesusirgsiu, nes mes nesiskirsim.
Nusijuokė.

-Bet aš tau rašyčiau kiekvieną dieną. Ir...ir..nuotraukas siųsčiau.

- Žiūrėk, susitariam taip. Kurį laiką pagyvensi su mumis. Jeigu tau taip tikrai nepatiks, tada... tada galėsi grįžti atgal.
Ištarė ir atsiduso.

- Pasikalbėsiu su Ami. Galiu duot ranką kirst, kad tu čia pasiliksi.
Sukikeno, taip pat apkabindamas Vi.

- Pasakysiu, kad tu kurį laiką gyvensi su mumis.
Numykė nuslėpdamas tai, jog iš tiesų bandys įkalbėt ją draugiškai elgtis su Vi.
- Kažkas ne taip?
Iškėlė antakius, dukros veide išvydęs kažkokį pasipiktinimą.