Ministro Kabinetas

-Tai tavo draugė yra Masha Ivanova? Puiku.-nusijuokė.-Visos informacijos tiesiog pas mane ateina, man nieko nedarant.-sukikeno Jamesas.-Ai ir Monica, žinok, kad aš nepasiduosiu. Sugalvosiu kokį būdą kaip tau sugriauti gyvenimą, nesulaužius priesaikos.-sumurmėjo.

- Sekmės tau bandant tai padaryti, - vyptelėjo Mo, rankutėm įsiremdama į Jameso stalą. - Juk žinai, kad jeigu man ką nors padarysi, mano teta tau irgi ką nors padarys. Ką nors blogo, - sukikeno.

-Man tave nudėti tiesiog dabar, ar nori pasikankinti?-sumurmėjo Andrew ištiesdamas lazdele ir nusitaikydamas į jį.-Prisiekiu... tau baigsis blogai, jei nors užsiminsi apie tai.

-Patikėk, man tavo ta teta visai nebaisi.-sumnurmėjo visai nekreipdamas dėmėsio į Andrew žodžius.-Tiesiog sakykit ko jūs norit.-sumurmėjo ir pasiemė ant stalo gulėjusią lazdelę.-Norit pasilinksminti?-nusijuokė žiūrėdamas į Andrew lazdelę nutaikytą tiesiai į Brauną.

Abiems jiems pasiimus lazdeles, Mo atsitiesė ir per kelis žingsnius pasitraukė į kabineto šoną, tikrai nenorėdama kliūdyti kurio nors kerų, jeigu netyčia Andrew nesusivaldytų ir nuspręstų į Browną pasiųst, sakykim, avadą.
- Turėtum jos bijoti, - kiek prisimerkusi pareiškė. Išgirdusi toliau sekusį ministro klausimą, išsitraukė savąją lazdelę. - O kaip tu manai, kam daugiau mes čia esam? - sukikeno.

-Net neįsivaizduoju.-kiek prisimerkė rankoje sukiodamas lazdelę.-Man jumis atsikratyti ar jūs patys pabėgsite?-kilstelėjo antakį pamosuodamas lazdele žiūrint į Monce, tačiau burtažodžio neištarė.

- O kam mums bėgti? - kilstelėjusi antakį sumirksėjo Mo. Nužvelgusi Brauno lazdelę, nežymiai kilstelėjo savąją.

-Kad jūsų nenudėčiau. Oh, pardon. Taves juk negaliu liesti, Monica.-nusijuokė.-Tada tave atmeskim.-sumurmėjo ir pamosavo lazdele ties Andrew.

- Boo hoo hoo, kažkas išsigando Amiki? - vyptelėjo Mo išgirdusi apie negalimybę iš Brauno pusės kažką blogo daryt Moncei, akivaizdžiai vaikiną provokuodama.

-Neišsigandau, tieiog, jei aš tau ką nors blogo padarysiu - mirsiu. Aš daviau nesulaužomą priesaiką.-sumurmėjo ir vėl pamosavo lazdele ir nusitaikė į Andrew.-Duodu jums dar vieną šansą išeiti.

- Mirsi? - iškėlė antakius Monica visa akimirksniu patapusi kažkokia labai laiminga. - Tada tuo labiau nenoriu iš čia eiti, - sukrizeno, mosteldama lazdele Brauno pusėn ir jo link pasiųsdama crucio.

-Su tavo gyvenimo sugriovimu, susitvarkysiu vėliau. Nes au žinau būdą kaip tai padaryti nesulaužius priesikos.-nusijuokė ir kai į jį buvo paleistą crucio dozė, Jamesas kaškokiu būdu jų išvengė.-Oh, please. Nori savo laimingą gyvenimą sutrumpinti dar labiau?-kilstelėjo antakį ir nusitaikė į Mo lazdelę.-Expeliarmus!

-Šunsnukis.-sumurmėjo Andrew ir nusitaikes į Jamesą, neišdrįso sušukti kokio nors crucio.-Aš negaliu...-prikando lūpą ir nuleido lazdelę.

- O, tikrai? - kilstelėjo antakį, išgirdusi apie kažkokį kitą Brauno žinomą būdą. - Nekantrauju jį sužinoti, - vyptelėjo. Visai nesunkiai atmušusi nuginklavimo užkeikimą, po sekančių Andrew žodžių, pasisuko į jį.
- Kaip tai negali? - išplėtė akis, akimirksniu praradusi visą entuziazmą.

-Jei smogsiu jis tikrai ką nors blogo padarys... Aš tik dabar prisiminiau kas jis iš tikrųju.-prikando lūpą.-Jis nužudė savo motiną. Mano ir Allano tetą.-sumurmėjo.-Jei jis nužudė net savo motiną, tai mano gyvenimą sugriati jam bus vieni niekai.-prikando lūpą.-Aš tiesiog... nežinau...

-Aš tau neprivalau sakyti.-vyptelėjo James.-Oh, tu šaunuolis Andrew. Kadangi tu esi man nei draugas, nei pažystamas, tu gali atsikratyti Monica. Jei tai padarysi aš nelysiu prie tos Mashos.-sukrizeno rankoje pasukiodamas lazdelę.

- Ir tu tai prisiminei tada, kai stovi jo kabineto viduryje..? - prisimerkė Monica, iš lėto nuleisdama savo lazdelę. Išgirdusi Jameso žodžius, pakeitė savo rožą į maždaug ":|" ir pasisuko į vaikiną stebėdama jį kaip kokį beprotį.

-Aš jo nemačiau daugybę metų. Tiesą sakant tik dabar jį pamačiau. Esu tik girdėjes apie jį, Apie Brownu šeimyną.-prikando lūpą ir išgirdes Jameso žodžius jis nusitaikė į Monicą.

-Puiku, šaunuolis.-sukrizeno Jamesas ir pažvelgė į Monicą.
-Puikus pasirinkimas.-nusijuokė.

Nužvelgusi į ją nutaikytą Andrew lazdelę, Mo prikando lūpą.
- Andrew... tu negali to daryt, - tyliai tarstelėjo. - Užsičiaupk! - nesvietiškai užriko ant Brauno, net nepasisukdama jo pusėn. Būtent dabar, Mo svarstė ar galėtų kaip nors iš čia dingti oru.

Dar kiek pastovėjes nutaikes į Mo lazdele, Andrew galop staigiai nusitaikė į Browną ir sušuko Crucio.
-Negi manei, kad aš pulsiu tave?-prikando lūpą.

Nespėjes išvengti kerų, Jamesas griuvo ant žemės ir suriko iš skausmo.
-Prakeiktas išpera...-suriko ant Andrew.-Tu katik sugadinai savo vienintelį šansą.-sumurmėjo ir vėl suriko iš skausmo.

Per laiką,kol į ją buvo nutaikyta lazdelė, tikrai pamaniusi, jog Andrew gali Moncę nudėt, gerokai lengviau atsikvepė, kai kerų dozę gavo Braunas.
- Privertei mane patikėti, - su lig giliu atodūsiu sumurmėjo. Priėjusi artyn Andrew, įsikibo jam į ranką ir nužvelgė ant grindų besivoliojantį klykiantį Jamesą. - Siūlau iš čia dingt, - prikando lūpą.

-Ne, nedingsiu kol kai ko nepadarysiu.
Sumurmėjo ir nutraukes kerus priėjo prie Jameso.
-Turbūt jau patyrei nesulaužomos priesaikos kerus?
Kilstelėjo antakį.

Pasibaigus kerams, Jamesas atsistojo.
-Nemanyk, kad aš vėl sutiksiu su tais kerais.
Vyptelėjo Brownas ir pasiėmes nuo žemės lazdele, prikando lūpą ir trenkė Andrew į snukį, o tada kai pasitaikė puiki galimybė - dingo oru.