Sekretorės Kabinetas

-Ne. Man šitas darbas patinka. Nors čia pilna MV, bet man jis patinka. Seniai svajojau įsidarbinti Magijos Ministerijoje. Norėjau tapti Magijos Ministru. Bet to šiuo metu tai padaryti yra neįmanoma... Tai džiaugiuosi ir užimdamas Sekretoriaus pareigas.
Šyptelėjo.

-O ar tiki, kad kada nors Magijos Ministru tapsi?

-Na... Nežinau... Sunku pasakyti, nes bent jau kol kas MM yra Pati žinai kieno rankose. O aš... net nežinau.
Prikando lūpą.
-Gal ir galėčiau būti... Na, nežinau.

-Kaip manai, ar ilgai dar reikės sėdėti tokioje valdžioje?

-Na, nežinau... Magijos Ministerijoje yra daug daugiau MV negu Hoge... Tad jį būtų atsiimti sunkiau už Hogvartsą. Tad dabar ką nors sakyti arba manyti yra labai sunku.

-Labai ačiū už interviu.
Šyptelėjo ir susidėjo visas savo šmutkes.
-Iki,jau šįvakar mž matysi visą interviu.
Pamojavo ir išėjo.

-Nėr už ką.
Šyptelėjo.
-Puiku, paskaitysim.
Sukikeno ir atsveikino su Kel ir toliau kibo prie darbų.

Į kabinetą atskrido pelėda ir paliko raštelį:

Tuoj pat privalai atvykti į ministro kabinetą!

James Brown

Jameso pelėda atskrido į kabinetą ir paliko raštelį.

Naujoji sekretorė, tegul prisistato į Ministro kabinetą susipažinimui.

Andrew vis dar rankoje laikydamas lazdelę, įėjo į kabinetą.
-So?-kilstelėjo natakį pažvelges į Sofi.

Įžengusi vidun, Mo nedrąsiai apsidairė ir sustojo, pasilikdama stovėti nuo Sophios per pakankamai nemažą atstumą.
- Ko tau iš mūsų reikia? - kilstelėjo antakį, tiesiog iš karto eidama prie reikalo. Juk ta dviprasmė jos šypsena ministro kabinete turėjo kažką reikšti?

Nuleides lazdele, Andrew atsisėdo ir tokiu rimtu žvilgsniu pažiūrėjo į Sofi.
-Soo, tai apie ką kalbėsime?
Kilstelėjo antakį.

Pasekusi Andrew poelgiu, Monica nuleido lazdelę ir nepatikliai šnairuodama į per daug laimingą sekretorę, prisėdo ant laisvos kėdės prieš jos stalą. Sunėrusi rankas, įsmeigė žvilgsnį į Sophios akis, laukdama kol ji tiesiog pasakys ko po galais ji nori.

Klausydamasi moters žodžių, Monica kiek prisimerkė.
- Ir kam tau tam reikia mūsų?.. - kilstelėjo antakį, norėdama surišt visus galus, juk Sofi Brauną patraukt sau iš kelio galėjo ir pati. Ar bent jau taip atrodė.

-Mums jo lavonas nebūtinas. Svarbu yra passirūpinti, kad jo burna nieko neišpasakotu.
Sumurmėjo.
-Ir ką tu siūlai?
Kilstelėjo antakį.

Ji žvilgtelėjo į mo.
-Manai, kad galiu įeiti ir tiesiog jį nudėti? Ne, per daug paprastą. Be to, šiandien aš geros nuotaikos, ir norui jums padėti.
Pasiėmusi kažkokiu popiergalius pradėjo juos skaityti.
-Jums reikia tylos? Mirusieji tyli.
Tarė ji ir atsivertė kažkieno bylą.
-Jūsų planas - puikus, bet... per kiek laiko žadat paruošti multisulčių eliksyrą? gaišit laiką, nors aš turiu tą eliksyrą?
Kilstelėjo antakį
-Be to, siūlau ne tik pagalbą, bet ir apsauga. Iki tol kol jo širdis nustos plakti.

-Jo žudyti nereikia... Jis to nevertas
Atsiduso.
-Mes elyksyrą greitai paruoštume.
Sumurmėjo.
-O ko tu nori iš mūsų? Juk už dyką tu nieko nedarysi.

- Nuodų ir vaistų klasėj aš viena iš geriausių mokinių, - tyliai, bet žiauriai pagyrūniškai (lyg jai jau nebūtų užtekę komplimento už puikų sugalvotą planą) tarstelėjo Mo, ir už ausies užsikišo šviesių plaukų sruogą. - Surinkti ingridientus ir paruošti patį eliksyrą man užtruktų ne ilgiau kaip dvi valandas, - sumurmėjo, tačiau išgirdusi, jog Sophia to gėralo turi ir pati, kiek prisimerkė. Andrew susakius savo klausimus ir užsičiaupus, Monica pakėlė akis į priešais sėdinčią moterį.
- Apsauga, pažadai ministrą užčiaupt ir galbūt netgi nužudyt... tai skamba labai nerealiai. Mes įvykdom savo planą, o kas tada, kai jis supras, jog lavonas ne mano? - kilstelėjo antakį. -

-Jei jis tai supras, jis tikrai keršys. Ir keršys ką nors nužudydamas iš mums brangių žmonių.
Prikando lūpą.

(pavyzdžiui Deivį *įsibrauna į pokalbį* ar net Danielį )

David Watts rašo:

(pavyzdžiui Deivį *įsibrauna į pokalbį* ar net Danielį )

[[Dėja, mes jau susitarėm, kad Brownas pagrobs Mashą ir Ericką :D]]
-Na gerai... tada ką mums daryti?
Kilstelėjo antakį.