Departamento vadovo kabinetas

.

Iėjo į kabinetą :
-Avada Kedavra
Nutaike kerus į Roni Vizli[[Jis vistiek neaktivus]]
Pašalino ji. Atsisėdo į kedute ir panaudojes keitimo kerus pakeite vardą ant stalo.
-Reikia parašiti Ami laiška...

-Žinoma bet dabar aš Diplomatas.
Numete Smile.
Paraše Vienam aurorai žinute ir nusiskubino pasirengti.

Iejo į kabinetą isitraukes lazdele, jis nieko nemate kabinete staiga iš po durų išoko Hamer'is...

-Imperijo!
Pasake jis kad kiti MM darbuotojai negirdėtu. Frenk'as buvo užvalditas jiss dare ta ka jis jam sake: Šokinėjo, Kalbėjo, vaikšuojo , Rode burtažodžius ir t.t.

-Ai paliksiu ta Frenk'a jau žinau ko man reikia geriau nusiusiu Ami laška,- pasiimė per gamento lapa ir plunksna viska užraše ir išsiunte.

Pamate kai atsirado Ami paslepe buteli už stalo.
-Ahum.
Dingo prie židiniu ir ėjo Ieškoti MV.

D. parsirado čionais ir nuėjęs prie stalo - šleptelėjo į kėdę ir pradėjo skaityti visokius popiergalius.

Monica atsirado Ministerijoje. Neklauskit kaip, neklauskit kokiu būdu ji praėjo pro Psichus, bet neabejoju, jog pasinaudojo Tamsos ženklu. Pasiekusi reikiamą lygį bei reikiamas duris, ant kurių prikalta buvo lentelė su Hopkinso pavarde, Mo giliai įkvėpė ir į jas pabeldė.

nustebęs, kad kažkam ministerijoje jo prireikė sušuko:
- užeikit.

Išgirdusi atsiliepimą kitoj pusėj, Mo nulenkė durų rankeną ir įėjo vidun, paskui save uždarydama duris.
- Nesutrukdysiu? - atsargiai pasiteiravo liūdnai šypteldama, ir nužvelgė popierių šūsnius ant Danielio stalo.

- tikrai ne. - šyptelėjo ir pribėgo prie merginos.

Danieliui pribėgus arčiau, Monica puolė jam į glėbį ir stipriai apsikabino.
- Ar girdėjai pastarasias žinias? - prikando lūpą.

kai ji netikėtai puolė į jo glėbį jis suprato, kad kažkas jau negerai ir ją apkabino.
- ne?

- Reesas nusižudė ir aš dėl visko kalta, - pranešė Danieliui. Gal visgi Mo turėjo tai pateikti kažkiek sentimentaliau, juk D. buvo mirusiojo pusbrolis, tačiau neilgai trukus, tuoj pat po savo žodžių, Mo apsiverkė.

Danielis nieko nepasakė, tik su dideliu liūdesiu ir gailesčiu glostė merginos plaukus.

Garsiai kūkčiodama Mo įsikniaubė į Danielio krūtinę ir nelabai reaguodama į raminimus, toliau liejo ašaras.

glostė jos plaukus leisdamas išsiverkti.

- Danieli... - kiek atsitraukė nužvelgdama šlykščią tušo dėmę ant vaikino krūtinės. - ...aš labai dėl jo gailiuosi, - virpančiu balsu ištarė, stengdamasi nesusiverkti dar labiau.

- suprantu tave... - tarė ir žiūrėjo į ją.

- Ne, nesupranti, - pareiškė Mo, kažkodėl akimirksniu užsiplieskusi. - Tai ne dėl tavęs jis nusibeldė į Paryžių, tai ne dėl tavęs jis nušoko nuo Eifelio, tai, po galais, ne dėl tavęs jis nusprendė baigt savo gyvenimą! - pro ašaras išrėkė.