Stotelė

Iš už kamp pasirodė jau stojantis traukinys.
Traukinys sustojo.
Prasivėrė durys. Taprdurį stovėjo vienintelė figūra pridengusi savo veidą gobtuvu.
- Aš čia... - Piktai išsišiepė, figūra patenkinta išlipo iš traukinio.
- Pagaliau... Kur ji?... - Sukuždėjo tylus vyriškas balsas.
Tedas nieko nelaukęs ir nereaguodamas į kitus dingo oru.

Allanas su Ami atsirado kiek tolėliau nuo stoties. Dėl žiobarų, žinoma. Suėmęs merginą už rankos, kitoje stipriau suspaudė savo lagamino rankenėlę ir nusivedė A prie stotelės. Kilstelėjęs akutes, nužvelgė traukinių tvarkaraštį.

- Brangioji, leisk su tvarkaraščiu susidoroti man, gerai? - kilstelėjo antakius ir sukikeno, taip lyg ir netiesiogiai pasakydamas, kad šitas 'sunkus' darbas ne vargšelei Amės galvelei. - Oh, puiku, pataikėm kaip tik ant mūsų reiso, - šyptelėjo nužvelgęs traukinių atvykimo/išvykimo laikus.

- Tebūnie tai staigmena? - išsišiepė Allas.

Stebėjęs Amiki minų kaitą, ėmė kikent. Išsišiepęs apsidairė. Netrukus į stotį atidundėjo traukinys ir siaubingai cypdamas sustojo kažkur visai netoliese. Iš jo išlindus visiems keleiviams, Allas mostelėjo rankute Amei eiti.

- Oooh, tada tau patiks, - patikino ir nusišypsojo. - Nėra ko jaudintis, viskas bus gerai, - sukikeno merginos balse radęs kažkokį neramumą. Stipriau suspaudęs Amės rankelę, nusivedė ją iki traukinio. Tiesa, pirmai pridavė bagažą konduktoriui ar kažkam tokiam panašiam. Atsidūręs viduje, susirado laisvą kupė ir į ją įėjo.

- Kas? - kilstelėjo antakį išgirdęs nei šioki nei tokį garsą iš Amės pusės. Uždarės kupė duris, įsitaisė priešais.

- Valandą. Galbūt porą. Važiuojam be papildomų sustojimų, tiesiai į vietą, taigi turėtume ten būti kiek greičiau, - šyptelėjo.

- O kam tau jo? - sumirksėjo. - Naa, galiu pasiūlyt tau numigt. Šitos sėdynės žiauriai nepatogios, bet juk mes magai, negi ne? - sukrizeno.

- Jeigu tave graužia smalsumas, reiškia aš vis dar moku suintriguot, - sukikeno. - O aš galiu budėt kol tu ilsėtumeisi ir nieko čia neįleist, - pakilnojo antakius.

- Priimsiu už komplimentą, - išsišiepė Allanas. - Kad žinai... man visai gerai ir taip, - šyptelėjo.

- Kai paskutinį kartą važiavau traukiniu būdamas vienuolikos, skaičiavau kiek ir ko pamatydavau per langą, - sukikeno. - Bet juk toks užsiėmimas tave nelabai sudomins, ką? - išsišiepė.

- Taip ir maniau, - sukrizeno. Išgirdęs pasiūlymą, sulinksėjo ir įsipatogino kedėje. - Ok, sakykim gims mergaitė. Kokių siūlymų vardui turėsi? - šyptelėjo.