Ted House

Tedis susiraukęs kažką sumurmėjo po nosimi, kai Bren ėmė spurdėti lovoje. O jai sušukus pats šoktelėjo lovoje.
- O, labas rytas, Bren, - švelniai pasisveikino ir merginai atėmus antklodę sukikeno.
- Ko tu gėdijiesi? Tikrai pilnai mačiau tavo nuostabaus kūno, tad gali jo nuo manęs neslėpti.

- Kas per?...
Sumurmėjo Bren nieko nesuprasdama. O tada ją užgriuvo prisiminimai, iš šios nakties. Išpūtusi akis, išgąsčio pilnu žvilgsniu, vis dar naršydama vaizduose savo galvoje, ji spoksojo į Tedį. Grįžusi į šį pasaulį Bren kaip nudeginta šoko iš lovos ir apsisiautusi antklode puolė į kitą kambarį. Radusi savo drabužius ji išsitraukė lazdelę ir grįžo į Tedžio miegamąjį. Vėl išvydusi vaikiną bedė į jį lazdele.
- KĄ TU MAN PADAREI?!
Greižtai ir aukštu balsu, visai nejuokaudama paklausė ji.

Tik kai Bren smeigė į jį lazdelę, jis susigaudė, kad išgaravo eleksyro poveikis.
- Nieko aš tau nedaviau, - nepatenkintas susiraukė.
"VELNIAS, KĄ MAN JAI SAKYTI???" panikavo mintyse.

- CHA!!! IMU IR TIKIU!
Plyšavo ji, panikuodama ir nesivaldydama.
- PATS IŠSIDAVEI, KAD MAN KAŽKO DAVEI!
Net šitaip pykdama sugebėjo pastebėti skirtumą tarp "ką man padarei?" ir "Nieko aš tau nedaviau".
- SAKYK, ARBA PRIVERSIU!
Grąsino ji nutaikiusi lazdelę į jį, pasiruošusi bet kada paleisti kerus.

Tedis priekaištaudamas pažiūrėjo į Bren.
- Pati kalta, kad nusigėrei ir nesusigaudei ką darai, - atrėžė savo ruožtu praleisdamas savo susimovimo pastabą.

- NUSIGĖRIAU?!
Užstūgo ji.
- KAŽIN KAS MANE NUGIRDĖ?!!
Sužaibavo akim Bren. Jos kantrybės lašelis seko, ir jai visiškai nerūpėjo, kad priešais ją stovėjo jos mokyklos laikų draugas.
- SAKYK, KO MAN DAVEI, NES PATIKĖK, MAN RANKA NESUDREBĖS TAVE PRIVERSTI!

Tedis prunkštelėjo ir atsitojęs nuėjo nuogas prie spintos, išsitraukė kkažkokias kelnias ir jomis apsivilko.
- Klausyk, aš tau daviau tik vieną taurę nuraminti nervams, po to tu pati pasigrobei butelį ir ėmei pliaupti, plius nugirdidama ir mane, tad neversk čia ant manęs kaltės. - Ramiai pasakė praeidamas pro Bren kuri perppykusi žiūrėjo į jį.
Tedas ramiai nulipo į apačią, susirado kažkur ant staliuko savo marškinius, juos užsivilko ir pasiėmė lazdelę.

- TIK JAU NEKURPK ČIA PASAKŲ, VISKĄ AŠ PRISIMENU!
Plyšavo ji Tedžiui iš paskos.
Šiam dingus iš kambario ji apsižvalgė ir susiradusi savo apatinius greitai bent kiek pridengė savo kūną.

Pilnai apsirengęs lyg niekur nieko, nuėjo prei baro ir prisipylęs puse stiklo brendžio, pasiskanaudamas išgėrė.
- Jei jau nusiraminai, lipk į apačią, - ramiai šūktelėjo įsterikei gyvenimo meilei.

Bren nuo gindų pakėlė antklodę ir vėl ja apsisiautė, tik tada labai nenoriai nulipo žemyn. Net nepažvelgusi į prie baro stovintį Tedį susirado likusius savo drabužius.
- Idiotas, Gaidys, nevėkšla, ištvirkėlis, nesveikas, pusprotis, asilas, padugnė, šiknius, prievartautojas...
Ištisai murmėjo ji besirengdama. Baigusi, visiškai ignoruodama tikriausiai ją stebintį šių namų šeimininką Bren susirado savo batus ir apsiavusi pasuko link durų.

- Tokie žodžiai neturėtu skilsti iš tokios gražios merginos lūpų... - pasišaipė Tedis, bet išeinant Bren susirūpino.
- Kur tu eini? - paklausė pačiupdamas ją už alkūnės, kai pasivijo.

- Ne tavo reikalas.
Labiau sau nei Tedžiui sumurmėjo ji.
- Kuo toliau nuo tavęs.
Šaltu balsu metė jam. Jam sučiupus ją už alkūnės ji atsisuko ir skėlė jam tokį gerą antausį.
- NEDRĮSK MANĘS LIESTI!

Tedis tik suklapsėjo akutėm, kai jam užvožė.
- Man skaidėjo, - nepatenkintas sumurmėjo.
- Žinai, dink, dink kuo toliau nuo manęs, - pasilenkė jai prie ausies. - Tik po to, negrįžk pas mane maldaudama, kad vėl tave pamaloninčiau, mažute, - sukikeno ir atsiraukęs patenkintas žiūrėjo į Bren. - Ir nesakyk, kad nebuvo malonu, greičiausiai, tu vienintelė kuri su manimi taip garsiai reiškė savo malonumą, - sukikeno prisimindamas "N-41".

- taip ir turėjo būti.
Sugriežė dantim Bren. Sukandusi dantis išklausė visą tą tiradą kurią išpylė Tedis, tada išgirdusi paskutinius jo žodžius užsimojo ir dar kartą jam gerokai vožtelėjo.
- IDIOTAS!
Bren apsisuko ir nėrė lauk iš to prakeikto namo ir apsisukusi ant kulno iškeliavo oru.