Kavinė.

Duslus pūkštelėjimas ir pasigirsta aukštakulnių kaukšėjimas. Amber traukė į kavinukę, kuri buvo kaip tik šalia geležinkelio stoties. No way, ji nesiruošė niekur išvykti, nors ir nebūtų tam atsisakiusi, tik bėda buvo tame, kad čia buvo Amber širdžiai mieliausia kavinukė. Ramus nuošalis, tobula juoda kava su pienu ir nerealaus skonio sumuštiniai. Mergina uždėjo ranką ant durų rankenos ir patraukė į save. Įėjo į kavinukę ir net nesiruošė uždaryti durų - jos pačios užsidaro. Visgi tai - žiobarų kavinukė.

Sergej atsiradęs kažkur prie kavinukės, pasitikrino lazdelę.Ką gali žinoti, o jei Amė išlįs iš krūmų ir vėl pakankins jį.Tada apsižvalgęs, žiauuriai išalkęs įėjo į kavinukę.Greta pamatė Amber ir džiugiai nustebo.Well, burtininkų čia retai, kada būdavo, ypač draugų.
-Amber?
Pasitikslino

Amber, kaukšėdama prie vieno iš staliukų, lėtai sustojo vietoje ir pristatė koją, išgirdusi savo vardą. Jai vaikino balsas buvo pažįstamas iki kaulų smegenų. Iš lėto ant kulno apsigręžusi ir išvydusi Sergėjaus veidą, sukikenusi priėjo prie jo ir nuoširdžiai išsišiepė, nutaisydama nuostabaus grožio šypseną.
- Sergėjau, sveikas.

Sergej, tai pat jai šyptelėjo.
-Ooo, Amber kaip buvau pasiilgęs tavęs.
Meiliai pareiškė.
-Vau, kaip nerealiai šiandien atrodai.
Sukikeno ir nužvelgė ją nuo kojų iki galvos.Mirktelėjęs akį apdovanojo big huguu.

Amber sukikeno ir nužvelgė jo veidą. Pirštai persibraukusi per plaukus, Leon plačiais išskėtė rankas ir apsikabino Sergėjų. Po kelių akimirkų kiek atsitraukė ir sukikeno.
- Aš irgi tavęs labai pasiilgau, - nusišypsojo. - Tikrai?
Nepatiksliai kilstelėjo antakį.

-Malonu girdėt.
Išsišiepė.
-Tikrų tikriausiai.
Patikino ir pakštelėjo jai į skruostą.
-Gerai, gal kartu norėtum pavalgyt?Aš žiauuuriai išalkęs.

- Bet tu išgražėjęs.
Pakilnojo antakius ir pasitraisiusi suknelę, kiek pakedeno plaukus ir mostelėjo Sergėjui link staliuko, prie kurio ji jau žadėjo sėstis. Leon priėjo prie stalo ir prisėdo ant kėdės. Iškėlusi ranką kelis kartus spragtelėjo pirštais, kviesdama padavėją.
- Aš to čia ir atėjau. Pavalgyti.

-Baik, tu...Va, tu tai pasikeitus nerealiai.
Nusijuokė ir nusekė paskui ją.Įsitaisęs į kėdę žvilgtelėjo į Amber.
-Tai puiku.Pirmą kartą žiobarų kavinėj, supažindinsi?
Sukikeno.

- Eik eik, tik išbaisėjau.
Sukikeno gėdindamasi. Mergina atsirėmė į kėdės atlošą.
- Rimtai pirmą kartą?
Iškėlė antakius stebėdamasi.

-Išbaisėjai?Nejuokauk gražuole.
Nusijuokė ir paglostė Amber veidelį.
-Rimtai.Kur tas suknistas žiobaras.
Nusijuokė ir tuo pačiu suirzo turėdamas galvoje padavėją.

- Išbaisėjau. Ir toli gražu nejuokauju.
Amber sukikeno ir suirzusi apsižvalgė, akimis gaudydama nors vieną padavėją. Jam atėjus ir ant stalo gražiai padėjus meniu, Leon patenkintai linktelėjo ir atsivertė valgiaraštį.

-Juokauji, tu visada mokėjai juokaut.
Nusijuokė, atėjus padavėjui jis pasižiūrėjo į meniu.
-Na, pabandyk atspėt koks maistas man turėtų patikt.
Šmaikščiai sukikeno.

- Mėsa? Daug mėsos?
Kilstelėjo antakį ir išsišiepė.