Baras

.,.

Monica įėjo vidun. Nužvelgusi apytuštę užeigą, priėjo prie baro ir įsitaisė ant aukštos kėdės.

Įžengęs prie baro jis atsisėdo gretima Mo.
-Nagi, ko mūsų gražuolė užsisakys? - pataikūniškai tarė Ricardo.

- Oi, tik nereikia, - tyliai sukrizeno Mo, išgirdusi pataikavimą. - O ką galėtumei pasiūlyt iš stipriųjų gėrimų? - kilstelėjo antakį, pasisukdama į Ricardo.

Ricardo pasižiūrėjo į Mo ir paglostė jos galvą.
-Ooo, įdomu, - šyptelėjęs tarė, - gal kokio stipresnio kokteiliuko?

Monica nusišypsojo ir alkūne pasirėmusi į barą, ranka parėmė smakrą.
- Būtų puiku, - linktelėjo.

Jis nusišypsojo Mo.
Tada pažvelgė į barmeną.Jo veido išraiška iškart pasikeitė, tapo šaltesnė.
-Stipraus kokteiliuko man ir panelei.Patieki kuo gražiausiai, - šaltai tarė, - jei ne - skrisi iš čia, supratai?
Barmenas išsigando ir nuėjo ruošti kokteilio.
Atsisuko į Mo ir šiltai nusišypsojo.
-Tai, apie ką mes ten kalbėjom?

- Žinai... - nutęsė Monica po to, kai išsigandęs barmenas pasišalino. - ...su personalu reiktų elgtis švelniau, - atsargiai ištarė. - Pavyzdžiui, savo Nimfoj aš barmenams ir padavėjoms bandau įkalti į galvą, jog laimingas personalas=laimingas klientas, o jis - tai vaikščiojanti reklama, - išsišiepė. - Aišku, aš tavęs nemokysiu, - skubiai pridūrė Mo ir šyptelėjo. - Oh, tu žadėjai man papasakot kaip tau sekasi gyvenime, - kikendama sumelavo.

-Kaip, čia pasakius, per daug būsi geras, per daug pradės savivaliaut.Tegul bijo.
Ricardo pagalvojo.
-Na, aš neprisimenu, kad taip būčiau sakęs, bet jei jau nori, galiu papasakot. Viskas, normaliai Galeonų užtenka, turiu čia netoli įsikūręs gražų namelį.
Ricardo apsižvalgė.
-Turiu, tau staigmenėlę Mo...

- Bet tų bijančių tarpe visada atsiranda maištautojas, - sukikeno. Išklausiusi vaikiną, nusišypsojo. - Tikrai? - kilstelėjo antakius ir nežymiai palinko į priekį link Ricardo. - Kokią?

Ricardo iš kišenės išsitraukė mėlyną dėžutę.Dėžutė buvo uždaryta.
Viduje dėžutės buvo:

Spoiler:

-Atidarykite, miledi, - šyptelėjo.

Mo įdėmiai nužvelgė mėlyną dėžutę ir paėmusi ją į rankas, atsidarė. Viduje pamačiusi įkištą žiedelį, sukrykštė ir, tiesiogine to žodžio prasme, puolė Ricardo ant kaklo.
- Jis nuostabus, - išsišiepė.

-Malonu, kad tau patiko, - saldžiai tarė.
Tada paglostė jos plaukus ir pakštelėjo Mo į žandą.
-Pasakyk, kokia tau spalva labiausiai patinka, kitą kartą rasiu tau favoritą, - šyptelėjo.
Prie jų priėjo barmenas ir nusilenkdamas patiekė kokteilius.
Ricardo šaltu žvilgsniu permetė barmeną.
-Gerai, gerai eik netrukdyk.
Barmenas išėjo.

Plačiai šypsodamasi Mo atsitraukė ir sau ant pirštelio užsimovė žiedą. Ištiesusi rankelę delnu į save, nužvelgė papuošalą, tada išdemonstravo jį Ricardui.
- Oi ne ne, negaliu tau leisti mane lepinti, - skubiai tarė surimtėdama. Žvilgsniu nusekusi barmeną, prisitraukė prie savęs kokteilį.

Ricardo sukikeno.
-Kodėl ne?Čia tik mažytė dovanėlė nuo manęs, - nusišypsojo, - tau labai tinka.
Ricardo vienas sau nusikvatojo.
-Galėsi, atsilyginti mane pakvietus į savo kavinę.
Tada prisitraukė kokteilį ir gurkštelėjo.

- Tokioms dovanoms aš niekad nelieku abejinga, - sukikeno, omeny turėdama brangius daiktus. - Žinoma! - sulinksėjo. - Įspėsiu personalą, kad tavo atvykimui jie nutaisytų kuo platesnes šypsenas, - tyliai pridūrė kikendama.

Ricardo nusijuokė.
-Nieko, nereik įspėjinėt...Gal sakyčiau užsukam į mano kambariuką antram aukšte?

Mo per šiaudelį siurbtelėjo šalto alkoholinio kokteilio ir linktelėjo.
- Jeigu ten jaukiau negu čia, tada kodėl gi ne, - sukikeno.

-Tikrai, jaukiau, o jei nebus jauku, - saldžiai šnekėjo,- aš tave apkabinsiu.
Ir nužingsniavo į antrą aukštą.

- Kaip miela, - plačiai nusišypsojo Mo. Į rankas pasiėmusi kokteilį, stryktelėjo nuo kėdės ir nusekė paskui vaikiną.

Nusprendęs, jog pats laikas būtų išlįsti iš savo dabartinės būstinės, Depp'as būtent tai ir padaro. Atsiradęs prie orchidėjos, visai netrukus pravėrė duris ir žengė į vidų, neabejotinai į save sutraukdamas daugumos čia buvusių juodosios magijos burtininkų žvilgsnius ir priversdamas juos šnabždėtis apie čia pasirodžiusią personą, tą pačią personą, kuri nudėjo daugumos jų valdovą. Nestabtelėjęs, pasuko tiesiai prie baro ir įsitaisęs ant aukštos kedės, užsisakė viskio su ledukais. Visai neužilgo gavęs savo gėrimą neaukštoje storo stiklo stiklinėje, gurkšnodamas viskį apsidairė po užeigą.

Apieškojusi visas vietas kuriose dažniausiai randas mv'istai ji visa pikta ir susinervinus atsirado prie baro. Pravėrusi duris nužvelgė visus čia buvusius žmones. Jos nuomone visi čia buvo mv'istai ir ji pamatė gražų vaikinuką. Ji nemanė, kad Voldį galėjo nudėti koks senis kaip Dumbldoras . Ji pažvelgė į kitus žmones ir pamačiusi, kaip jie žiūri į vaikiną mintyse apsidžiaugė Tai jis. ji priėjo ir paklausė:
- Depp'as? - tyliai pasiteiravo.

[[apsimeskim, kad ji žinojo jo vardą ir pavardę xDD]]

Kyštelėjęs ranką į kišenę, išsitraukė pakelį nuolatinio savo gamintojo cigarečių ir išėmęs vieną lazdelę bei ją prisidegęs nuosavu žiebtuvėliu, suspaudė tarp lūpų. Susigrūdęs atgal įrankį, kuriuo pridegė cigaretę, ir patį pakelį, nuo lūpų atitraukė oranžinį filtrą ir iš burnos išpūtęs tirštus dūmus, laisvąja ranka suėmė savo stiklinę ir gurkštelėjo šalto viskio. Kartodamas ką tik atliktą veiksmą su lazdele kitoje rankoje, išgirdęs savo pavardę ūmai atsisuko į balso šaltinį ir gerai nužvelgė šalią stovinčią merginą, beveik įžūliai išpūsdamas dūmus ir jos veidelį.
- Kas teiraujasi? - kilstelėjo antakį.

- Aš.. šita.. gal būtų galima pasišnekėti akis į akį? - mandagiai paklausė stebėdama kaip vaikinas rūko pabandė prisiminti kada paskutinį sykį pati tai darė.. ui.. senokai. Reiks jai ištraukt iš kur nors cigarečių ir parūkyt - užsisvajojo. Staiga prisiminė, kad dabar ne pats laikas svajoti ir žvelgdama į pašnekovą tyliai laukė atsakymo.

Vienu mauku pribaigęs skystį stiklinėje, padėjo ją ant baro ir sutrynė vos iki pusės surūkytą cigaretę į plastmasinę pelelinę, kurios visai nesenai išsireikalavo. Tingiai pakilęs nuo kėdės, savo veide aiškiai demonstruodamas nepasitenkinimą, kad va patį poną Deppą trukdo kažkokia niekada nematyta paauglė, mostelėjo Edithai sekti vaikiną. Puikiai pažinodamas visas užeigos patalpas, žvilgsniu susirado reikiamas duris kažkur už baro ir būtent ten nužingsniavo. Nulenkęs neužrakintų durų rankeną, nepasirūpino laikytis etiketo ir pirmą praleisti panelę - jos net nelaukęs į patalpą įžygiavo pats pirmas. Nužvelgęs nedidelį, prieblandoje skendėjantį kambarėlį su sofa, staliuku ir virš galvų kabojančia lempa, galiausiai atsisuko į patalpoje pasirodžiusią Diaz, laukdamas kol ji prabils.