Ericko nameliūkštis.

welcome


Da da, jis visada namie xD beveik ;D

Kad ir dabar, Erickas ramiausiai gulėdamas su pižaminėm kelnėm, skaitė kažkokią knygą.

Rankoje gniauždama kažkokį popierėlį, Monica pasiekė namų duris. Pasitikrinusi adresą popieriuke, giliai įkvėpė ir prikandusi lūpą pabeldė.

Nužvelgusi lazdelę vaikino rankose, pakėlė akis į jo veidą.
- Ar galiu pas tave permiegoti? - nedrąsiai paklausė, vengdama Ericko žvilgsnio.

Mo blausiai šyptelėjo ir užėjo vidun. Nusitraukusi švarkelį ir dalinai nužvelgusi namus, atsisuko į Ericką.
- Aš tau netrukdysiu, - prižadėjo. - Tik parodyk kambarį.

- Ummm... visada? - kiek prisimerkė. Padėkojusi, linktelėjo. - O taip, būtų nuostabu.

Monica nusišypsojo. Vau, tereikia nutaisyt nuskriaustą veidą ir štai klastuolis paslaugiai priima į namus, bei elgiasi taip... mielai. Priėjusi arčiau, nužvelgė patalpą ir linktelėjo.
- Puiku, ilgai neužtruksiu, - patikino ir šmurkštelėjo vidun.

Tai reiškia, kad jis bet kada gali nusimesti kaukę ir apsukęs išvaryt iš namų? Linktelėjusi, Monica uždarė duris ir jas užsirakinusi, atsiduso. Priėjusi prie veidrodžio, nužvelgė jame savo atspindį. Tas pastovus žliumbimas kelias pastarasias dienas merginai neišėjo į naudą, nuo jo Mo akys tapo kažkiek ištinusios, o ir pati mergina kažkaip sulįso. Nusukusi žvilgsnį nuo savo graudaus atvaizdo, pasitraukė nuo veidrodžio ir nusirengusi įlindo į dušą.
Per ateinančias dešimt-penkiolika minučių nusipraususi, pravėrė dušo duris ir ir iš jo išlindo. Sugrabaliojusi didelį rankšluostį, kažkiek nusisausino ir jį apsuko aplink savo kūną. Pasistengusi palikti kuo mažesnę netvarką vonios kambary, į glėbį susirinko savo rūbus ir išėjo iš patalpos.
- Erickai? - kreipėsi į vaikiną žvalgydamasi ir nedrąsiai žingsniuodama kažkokio kambario link, visai kitoj pusėj nei virtuvė.

Išgirdusi Ericką, akimirksniu pasisuko į vaikiną supratusi, jog juda visai priešinga kryptimi nei reikia.
- Kas yra? - prikando lūpą.

- Būčiau pasitenkinusi ir tavo marškiniais, - kukliai šyptelėjo susiimdama už rankos, kažkaip lyg ir bandydama prisidengt. - Būtų puiku, - linktelėjo.

- Dėkui, - šyptelėjo. Žvilgsniu nusekusi vaikiną, nuėjo į apšviestą virtuvę. Nužvelgusi patalpą, abiem delnais suėmė puodelį karštos arbatos ir prisėdo ant kėdės.

Gurkštelėjusi arbatos, Mo pastatė puodelį ant stalo ir po vieną peržiūrėjo Ericko atneštus rūbus.
- Sueis, - linktelėjo stebėdamasi, kaip Amė visa tai galėjo nešioti.

Monica kažką neaiškiai numykė. Erickui atsukus nugarą, mergina dar kelias sekundes luktelėjo norėdama įsitikinti, kad šis tikrai nežiūrės. Dėl visa ko atsukusi nugarą ir pati, atsikratė drėgno rankšluosčio bei greitai įlindo į atneštus rūbelius.
- Aš jau... - paskelbė atsisukdama. Šortukai visai padoriai dengė užpakalį, tačiau vat ta maikutė vos siekė bambą.

Stebėjusi vaikino reakciją, kiek žemiau timptelėjo maikutę ir vėl prisėdusi ant kėdės, griebėsi puodelio arbatos.