Tiltelis per ežerą

- Jis... mano draugas. Galima taip sakyti, - sukikeno.

-Na, o tada kodėl tu ir Bren susipykot?-paklausė ir kilstelėjo antakį.

- Pameni tą karą dėl Ministerijos? Ir pameni, kai Mirties Valgytojai ėmė įkaitus? - prikando lūpą. - Aš ją kankinau nukryžiavimo užkeikimu. Aaand ji mane prisiminė. Ir sumanė atkeršyt, - atsiduso. Nors nemelavo, visos tiesios pusbroliui neatskleidė visvien.

-Bet girdėjau ir dar kašką. Jūs ne tik dėl to barėtės, tiesa?-kilstelėjo antakį.

- Oh, Eddy, nesvarbu, - sumurmėjo perversdama akis.

-Na, gerai.-sukikeno.-Nesikišiu.-vėl sukikeno.

Mo šyptelėjo.
- Žiūrėk, tu neužpyksi labai, jeigu paliksiu jau tave vieną? - sukikeno žvilgteldama į Eddy.

-Ne, tikrai ne.-šyptelėjo ir pažvelgė į Mo.

- Tada susimatysim vėliau, - šyptelėjo. Atsitiesusi, priėjo arčiau ir apkabino pusbrolį. Atsitraukusi pamojavo jam rankute ir nuėjo tolyn.

-Iki.-pamojavo rankele ir nusuko akis į ežerą.

Tiesiog neturėdamas ką veikti, Derreckas be jokio reikalo atsirado netoli ežero. Ignoravęs ant tiltelio stovėjusią merginą jis pats užlipo ant tiltelio ir stumtelėjęs Irelią užėmė jos poziciją.

Pasukęs žvilgsnį į merginą dabar sėdinčią ant kranto Derreckas kreivai šyptelėjo ir pasižiūrėjo į vandenį. Susidėjęs rankas ant tiltelio turėklo pasirėmė į jį ir žvalgėsi aplinkui dabar jau vis praleisdamas vietą kur sėdėjo mergina.

Išgirdęs braidymo garsą Derreckas pasisuko į jo šaltinio vietą ir pašaipiai nusijuokė:
- tik nepaskęsk, vaikuti. Tavęs iš vandens aš netrauksiu.

- aš tik perspėju, kvaiša. - suirzo ir pasižiūrėjo į tolį.

Vėl pasukęs žvilgsnį į merginą ir išklausęs jos žodžius Derreckas prunkštelėjo ir sunarnėjo:
- užsičiaupk.

- nenervink manęs, mergyt. - prisimerkęs ir vėlgi debtelėjęs į merginą labai matomai parodė, kad išsitraukia lazdelę.

Pamatęs, kad lazdelė suveikė Burtonas išsitraukė ją ir pasidėjo prie rankos ant turėklo.