Boulevard de la Croisette

-Taip.
Tvirtai patvirtino.
-Amė?Vienintelis žmogus, kuris gali mane išprovokuoti. Na, bet tu turbūt nežinai dėl kokių priežasčių?

- Nee, nežinau, - papurtė galvą Mo ir pribaigė puodelyje buvusį skystį. Pastačiusi jį atgal ant stalo, atsilošė kėdeje, per šiokį tokį atstumą stebėdama vaikino veidą. - Žinau tik tiek, kad ji tavęs nekenčia, - sukikeno.

-Na, tada aš tau šiek tiek apibendrinsiu
Vyptelėjo.
-Amiki, kaip žinai tavo teta, yra vienas didelis dalykas, dėl kurio aš jos neapkenčiu.Tačiau, aš bandau užgniaužt pyktį, kaip nors taikytis, well ji to nenori, dažniausia vien už bandymus nukenčiu. Gerai, eikim prie reikalo. Tavo teta kankino mano buvusią merginą, galima sakyt iki proto praradimo.Aš ir ją šiek tiek pagražinau.Tačiau, aš to nenorėjau ir tą patį pasidariau sau.
Paaiškino pakeldamas baltinius ir parodydamas randą.
-Tikiuosi, bent šiek tiek supranti mane?

Išklausiusi Sergėjaus, Mo nukreipė akutes į rodomą randą ir prikando lūpą.
- Nori pasakyt, ji turi tokį patį? - kiek susiraukė. - Suprantu, - beveik negirdimai sumurmėjo prisimindama Reesą.

-Taip, na gal šiek tiek mažesnis.
Suburbėjo.
-Bet, suprask aš to nenorėjauuu..

- Ūū, jos vyrui tai turėtų nepatikti. Labai nepatikti, - prisimerkė Mo, pasitelkdama savo iškrypusią fantaziją ir jau įsivaizduodama kaip pusnuogis Allanas kalasi su pusnuogiu Sergėjum dėl Amės. Akimirką nereagavusi į vaikino žodžius, galiausiai sumirksėjo akutėm atsigaudama. - Well, pasirodo mus šis tas sieja - ji kankino ir mano vaikiną, - kažkaip per daug abejingai tarė ir sukikeno.

-Well, jos vyras mano laaabai geras draugas.
Pavartė akutes.
-Wow.Po, viso to turėtai atsižadėt tetos.Bent, jau aš taip būčiau daręs, bet nežinau čia tik mano nuomonė.
Nekaltai sumurmėjo.
-Tu, turi vaikiną?

- Žinai... moterys kartais taip susuka galvą, kad gali net nepastebėti kaip pasikeiti, - tokiom nekaltom akytėm sumirksėjo. Išgirdusi apie tetos išsižadėjimą, kiek susiraukė. - Mano tėvai mirę, arčiausias dalykas kurį turiu be motinos yra Amiki. Taigi... išsižadėjus tetos, antrą kartą prarasčiau motiną, - sumurmėjo nudelbdama akutes žemyn, neva jos dėmesį patraukė kaip nuostabiai išnertos yra staltiesės. - O kas, jeigu ir turiu? - kilstelėjo antakį.

-Teisybė.
Sukikeno.
-Suprantu, mano tėvai irgi mirę. [Mašos mirę ane xD?]
Liūdnai nudelbė akis.
-Man tiesiog įdomu.

[[Ahaa xD]]

- Vau, ko gero mes ne tokie skirtingi kaip iš pradžių pasirodė, - sukikeno kiek prisimerkusi. - Turi omeny pastovų vaikiną? - kilstelėjo antakį. - Kad... kaip ir ne, - nusijuokė pakeldama žvilgsnį į Sergėjų.

-Na tikrai mus sieja ryšys.
Vyptelėjo pakėlęs akis.Išgirdęs, kad ji neturi vaikino jis nušvito ir norėjo sušokti laimės šokį.
-Eik, tu negali būt.Tu per daug išvaizdi.

Pastebėjusi tą nušvitimą, Mo nejučiom sukrizeno.
- Negali būt, kad tavo amžiaus vyras apie tai šnekasi su tokia kaip aš, - iš lėto išsišiepė kiek primerkusi akutes.

Sergej kilstelėjo antakį.
-Tokia kaip tu? Kodėl aš turėčiau su tavim nesikalbėt?Tu esi dai
li, miela, graži vidumi.
Šiek tiek pamastė.
-Gal einam į lauką pasivaikščiosim?

- ...and aš nepilnametė, - pareiškė kaip kokią naujieną. - Nesiruoši man to prikišti kaip tai daro visi kiti? - kilstelėjo antakį. - Mhm, žinoma. Man atrodo mes čia jau baigėm, - sukikeno, toliau nuo savęs pastumdama lėkštutę su tuščiu puodeliu.

Jis nusikvatojo.
-So? Tu atsakinga pati už save.Tu nepilnametė, tikiuosiu tau ne dvylika?
Sukikeno numesdamas sumą už maistą.
-So, lets go?
Paklausė atsistodamas ir lyg tiesdamas parankę.
[Mo, su rankinuku xD?]

- O ką, tau aš panaši į dvylikametę? - sukikeno. Linktelėjusi, pakilo nuo kėdės ir įsikibo į vaikino parankę.

[[Nee, deja be :D]]

-Nee.
Nusijuokė ir nustebęs, kad ji įsikabino į parankę išsivedė į gatvelę.