Direktorės Kabinetas

[[Na jis čia, tik norėjau, kad jam pasakytum, kad jam atiduodi pareigas xD]]
-Na, gerai. Viso.
Pamojavo ir atsiduso.
-Aš einu pranešiu kai kuriem Mokiniam, kad jie daugiau nebijotu MV. Na suprantat.
Išejo ir uždarė duris.

Sheila įėjo į kabinetą ir pasižvalgė.
- Atrodo, čia visur jau tvarka, man nebėda ką veikti, - sukikeno.
- Gaila... Negavau nieko nužudyti, - nepatenkinta pagalvojo. Tada rpidėjo lazdelę prie žiedo ir pasiuntė žinutę. Tada apsisuko ri išėjo.

-Sudie.
Atsisveikino.
-Sveikinu Emili.
Sukikenusi išėjo.

Praklausęs, peržiūrėjęs visas derybas jisai apsidžiaugė, kad viskas baigėsi and jie gavo valdžią. Tuomet išėjo iš kabineto ir nusileido laiptais į didžiąją salę.

Parsirado čia oru ir priėjęs prie lango atsiduso.

Kažkas nulenkė geležinę rankeną ir duris plačiai atsivėrė, įleisdamos šviesos iš koridoriaus. Įėjusį vidų Agnieszka apžvelgė kambaryje esančius visus daiktukus, pradedant nuo pavojingų įvairių duklrų ir lazdelių ir baigiant ties pelėdų narveliais. Agneškė apsižvalgė kabinete ieškodama gyvos dvasios - suradusi netoli lango Emilį, priėjo arčiau ir švelniai uždėjo ranką ant jo peties ir nusišypsojo.
- Kvietei? - saldžiu it medus balsu paklausė Agnė.

- aha. Agne, aš palieku tave Hogvartso direktore. Pats - atsistatydinu, nebenoriu vadovauti. - tarė ir paėjęs į šalį ir greit susikrovęs kelis daiktus pamojavo rankute. - Hogvartsas tavo - daryk, ką tik nori. - išnyko oru nežinia kur.

Agnieška išplėtė akis ir kilstelėjo antakius aukštyn. Bandydama susivokt, ką ką tik pasakė Emilis, mergina užsimerkė ir kilstelėjo rankas, pirštų galiukus pridėjo prie smilkinių. Stengdamasi susikaupti ir susiprasti, kas ką tk įvyko. Ji? Hogvarto direktorė? Nurijusi seiles, mergina pakėlė blakstienas atsimerkdama ir patraukė pirštukus nuo smilkinių. Priėjusi prie direktoriaus stalo atidarė pirmą stalčių ir ten susirado popieriaus lapą. Greitai kažką surašiusi smulkiu raštu, suvyniojo į tvarkingą ritinį ir įdavė jį pelėdai. Pati atsisėdo į kėdę už stalo ir sunėrusi rankas ėmė laukti, kol tas asmuo prisistatys į kabinetą.

Prie durų priėjo Valiko ir švelniai pabeldė į duris. Tada palenkė rankeną ir šiltai šypsodamasis atidarė duris.
-Labadiena, direktore, gavau jūsų laišką...

Agnieszka pakėlė akis nuo kažkokių dokementų, susijusių su mokyklą, ir pakilo nuo kėdės, visu ūgiu išsitiesdama ir atrodydama iš ties valdingai bei truputuką baugiai. Mergina pasijudino iš vietos ir mostelėjo ranka į kėdę lyg pakviesdama jį sėstis. Burtų lazdelės pagalba ant stalo vienu jos mostelėjimu atsirado butelis žiobariško ir geros kokybės viskio ir dvi švarios stiklinės. Pripildžiusi jas viskio, vieną stiklinę pastūmė link kėdės ir ši taikliai sustojo prie stalo pačio krašto. Pati kilstelėjusi savojo gėrimo gurkštelėjo jo.
- Profesoriau, kaip žinot, aš nuo šiol esu Hogvartso direktorė. Manęs jūs absoliučiai nepažįstat ir tiesą sakant nenoriu, kad pasklistų daug informacijos apie mane. Tik noriu, kad mokiniai įsikaltų vieną - aš esu Agnieszka Petkovski ir neesu tokia atlaidi. Šiuo metu Hogvartsas neturi direktorės pavaduotojo, tad noriu, kad jūs taptumėte juo. Žinoma, visų pirma, ar sutinkate juo būti?

Valiko įlindo į kabinetą ir uždarė duris.Tada priėjo arčiau direktorės stalo ir liko stovėti.
-Labai gerai, kad gavome griežtą direktorę.
Dar labiau nusišypsojo ir pasižiūrėjo į stikliuką pilną viskio.Jis šiek tiek nustebo išgirdęs Agniezka žodžius, kad ji siūlo tapti jam pavaduotoju.
-Be jokių kalbų, sutinku būt pavaduotoju.
Jis dar labiaau nusišypsojo ir pažiūrėjo Agniezkai į akis.

Agnieszka, vis dar be jokios šypsenos, dar kartą mostelėjo ranka į kėdę ir ilgu pirštu parodė į viskio stiklinę. Pati apžvelgė kabinetą ir ėmė juo vaikštinėti rinkdama žodžius ir galvodama, ką pertvarkyti Hogvartse. Juk Agnieszka dabar direktorė - mirties valgytojai nebeturi jokių ryšių Hogvartse. Agnieszka dabar čia bosas ir kiekvienas jos žodis yra nuo šiol įsakymas.
- Liepk visiems mokytojams tučtuojau pradėti pamokas. Tegul kiekvienas mokytojas man pristato po penkis klausimus iš savo pamokos. Išsiuntinėk visiems mokiniams, kad pamokos vėl prasideda. Ir pradėkime ruoštis egzaminams ir mokslo metų baigimo šventei.

Jis prisėdo ir išmaukė stikilinę viskio.
-Gerai, supratau.
Tada žemai nusilenkė.
-Galiu eiti?

Agnieszka pasisuko į Valiko ir greitu žingsniu prisiartino prie jo. Mergina kelias akimirkas taip ir pastovėjo, po to grįžo už rašomojo stalo ir klstelėjo į kėdę. Prispylusi dar šiek tiek viskio, išmaukė jį vienu gurkšniu ir nuleidusi stiklinę ant stalo lazdelės mostu pradangino alkoholį.
- Padaryk tai, ką sakiau. O dabar laisvas.

-Geros, dienos direktore.
Jis nusišypsojo ir nuėjo link durų.Atidaręs jas išėjo ir atsargiai uždaręs išėjo.

Kažkokiu būdu Deivis atsirado prie kabineto durų, nes nusprendė aplankyti Emilį, savo seną draugą. Priėjęs prie durų pabeldė.

Agnieszka kilstelėjo akis nuo poperių į duris. Pati pakilusi nuo kėdės ir atsirėmusi į stalą ėmė mąstyti, kas galėjo ateiti.
- Įeikite, - sumurmėjo.

išgirdęs moterišką balsą jisai nustebo tačiau vistiek atidarė duris ir jo akyse išdygo nepaprasto grožio mergina. Tačiau Emilio čia nebuvo.

Agnieszka kilstelėjo antakius išvydusi nepažįstamąjį. Gražų nepažįstamąjį.

- Kur yra Emilis? - pasiteiravo David'as.

- Nežinau. Tačiau jai atėjai pas direktorę - sakyk, ko nori.
Sumurmėjo, kilstelėjusi smakrą ir pasitempė.

- taigi... - sumikčiojo. - Emilis yra Hogvartso direktorius....

- Emilis... Jis perleido man Hogvartso valdžią.
Agnieszka nusuko akis į žemę, stengdamasi nesusigraudinti.

- o kur jis dabar? - paklausė.

- Nežinau?
Pasisuko į Davidą.