Miškas

- Ką nors sugalvojai?- pasiteiravo kasdamas kapona žemę,- man senai knieti išspardyti jų magiškas subines.

- Nelabai, tik va, - mestelėjo jam po kojomis mėtinės gumos. - Iš Kiauliasodžio, - šyptelėjo.

- Aš skrisiu jau, - šyptelėjo Gazas ir nuskrido.

Melisa su Emiliu atsidūrė miške užsikerėjo save Protego scutum kerais ir ėmė žvalgytis ar kas neateina kartu laukdama Kelly:
-bendrai geriau aikim kur niekas mūsų neras Kel turėtų žinot tą vietą juk mes kartu ten eidavom.-pasakė ir nuėjo

Tylus pokštelėjimas ir Kel jau miške. Apsižvalgiusi išsitraukė lazdelę iš kurios pasigirdo keistas garsas kuris nepatiko miško gyviams. Tuoj pat prie Kelly atbėgo įvairiausi gyvūnai.
-Kelly? Juk žinai,kad tas garsas...
-Džiaukis,kad tave pažįstam, nes kitaip tavęs jau nebebūtų.
Pasigirdo galbūt ir pasipiktinę gyvių balsai.
-Tylos! Uh,paklausykit, man labai labai reikia jūsų pagalbos. Juk žinot, kad Hogas yra MV'istų rankose.
Kažkokiu įkvepiančiu balsu išrėkė.
-Kaip nežinosi, kai negalima laisvai vaikščioti, bes gali tave užkapoti...
Pasigirdo kentauro balsas.
-Rimtai? Net nebūčiau pagalvojusi. Taiva, kaip jau minėjau man reikia jūsų VISŲ pagalbos išlaisvinant Hogvartsą. Žinau, kad jums tai gali būti išdavystė, tačiau jeigu padėtumėt hogą išlaisvinti aš tikrai pasirūpinčiau, kad jūs būtumėt saugūs.
Stojo tyla. Po kelių minučių prabilo rūsčiai atrodantis kentauras.
-Tikrai nesutikčiau, bet jeigu mes būtumėm saugūs... Vistiek iš mūsų kasnors tikrai mirs. Net nežinau... Jūs mums leidot čia įsikurt.
Kentauro veide matėsi, kad jis įtemptai galvoja.
-Gerai, aš sutinku, bet jei nagausim saugumo, tai taip ir žinok.
-Aišku gausit!
Nušvito Kel veidas, tada atsisuko į kitus.
-Na, o jūs?
Kilo sąmyšis,nes visi pradėjo šūkauti parodydami, kad jie pasirengę mūšiui.
-TYLOS!!! Mus gali išgirsti.
Įkvėpusi Kelly papasakojo visiems ką jie turės daryti.
-Dabar visi šiek tiek palaukit.
Lazdele prilietusi savo papuošalą nusiuntė laiškelį fb nariams.

Išlindusi iš savo slėptuvės pasirodė Melisa:
-Uh, taip ir maniau kad tave rasiu kur Emilis?-paklausė nes jie tryse turėjo eiti pro spėtuvę ežero dugne.

Oru atvyko Eddis.
-Hey. Pasiruošę kovai?
Šyptelėjo.

Lazdelės pokštelėjimu Kel sustabdė gyvius,atsisuko į juos.
-Raminkitės!Čia mūsiškė!
Tada atsisuko į Melisą.
-Emilis? Jo nemačiau.
Papurtė galvą.

-Tai kaip lauksim jo ar eisim vieni?-paklausė

-Delsti nebegalim. Turim eiti,paliksim jam žinutę,nebent jis pats supras kur eit.

-Kur slėptuvė jis žino,tai galim eiti-pasakė Melisa ir įkvėpė tada trupurtį pakeitė išvaiždą pasidarė trumpus rudus plaukus pasimažino ūgį ir pradėjo eiti pirmyn

-Bet,palaukit. Aš pasiliksiu geriau čia,ir duosiu visiems nurodymus.
Parodė į gyvius.

Eddis nužingsniavo toliau kur jam reikia.

Patraukė pečius.
-Žodžiu,ir tu suprask kaip nori...

Per krūmus prasibrovė katė, kuri neilgai trukus pavirto Melisa:
-Atrodo teks laukti-pasakė pažvelgusi į pakabutį-Beje prie ežero nieko nėra tad didelė tikimybė pasprukti nepastebėtiems

-Tai ko laukiam? Lekiam tada!
Atsiraitojo rankoves.

Iš medžiu išlindo Eddis.
-Palaukit manęs!
Šyptelėjo ir atgavo savo seną išvaizdą.
-Čia aš Eddis.

-Jau išsigandau.
Užsiėmė už širdies.
-Gerai,aš jau bėgu!
Pamojavo ir nulėkė su visais gyviais

Melisa linktelėjo ir atsisukusi į Eddy nuėjo paskui Kel

Eddis nusekė Kel iš paskos.

Atėjo. Įlipo į medį. Atsisėdo ant šakos ir atsirėmė į medžio kamieną. Gyvatė susiraitė mokiniui ant pilvo. Scourge paglostė ją ir pradėjo stebėti dangų.

Atėjo. Pridėdo prie vieno iš medžių ir į jį atsirėmė.

Pažvelgė apačion. Pamatė merginą.

Išgirdus kažką šlamant medyje pažvelgė viršun.
-Labas, - pasakė kažkieno šešėliui.

- Sveika, - pasakė vaikinas.