Smirdžių dvaras

Rankomis prasklaidęs gynėją, nusileido žemyn į rūsį.
- Sveika.
Pasisveikino su Amiki, aiškiai ignoruodamas Mo.

Išgirdusi Reese balsą viršuj, Mo susiraukė.
- Tik to asilo čia betrūko.
Suburbėjo. Visiškai nepatenkinta pastaraisiais įvykiais, susierzinusi mergina pasitraukė į šoną ir prisėdo ant kėdės, o vaikinui nusileidus rūsin, Mo taip pat atsakė jam tuo pačiu jį ignoruodama.

Vaikinas, nesitikėjęs tokio pačio atsakomojo smūgio, kiek sumišo, tačiau oriai pakėlė smakrą ir stengėsi nežiūrėti į ją.
- Dar viena kalė ant šito svieto.
Reesas sukryžiavo pirštus, mieluodamas apie ją.

- Kalė-šuo-gyvūnas-gamta-grožis. So yeah,kalė apie kurią tu kalbi, tikriausiai nuostabi.
Vyptelėjo.

Reesas atsiduso, kad ji moka visada išsisukti iš padėties.
- Tai tiesa.
Gūžtelėjo ir ėmė žvalgytis įkaitų.

Kadangi Mo puikiai žinojo, jog užkoduota kalba eina būtent apie ją, mergina kiek sutriko išgirdusi Reese žodžius ir sumirksėjusi pažvelgė į jį. Nieko nebesakiusi, vėl nuleido akis ir, neva labai susidomėjusi, ėmė apžiūrinėt savo nagus.

Reesas viduje šyptelėjo, tačiau išorėje emocijomis neišsireiškė. Vaikinas akimis surado vieną iš įkaitų. Pritūpęs prie jo, lazdele bakstelėjo į jį, patikrindamas, ar vis dar gyvas. Pajutęs gyvybės ženklus, jis atsistojo, ir pasinaudodamas proga pažvelgė į Mo emocijas.

Kad ir kaip Mo stengėsi išlaikyti šaltą akmeninę kaukę, emocijos vis dėl to pajamė viršų ir veide puikiai atsispindėjo nerimas, liūdesys ir baimė prarasti jau savotiškai brangų bei pamėgtą žmogų. Kadangi galėjo girdėti žingsnius, mergina pakėlė akis norėdama pažiūrėti kas čia dedasi, tačiau akimirksniu sugavo Reese žvilgsnį.
- Ko spoksai?
Kuo įmanoma pykčiau paklausė.

Reesas sumišo. Staigiai nukreipęs snukutį į visai kitą pusę, link šėšėliuose gulinčių įkaitų, Reesas iškėlė ranką ir paišiaušė plaukus, nesugalvodamas tinkamo jo spoksojimą pateisinančio sakinio.
- Netyčia.
Reesas gūžtelėjo.

Išgirdusi tokį pasiteisinimą Mo net prunkštelėjo. Laikydamasi, kad nesusijuoktų, mergina stipriai sučiaupė lūpas ir nusuko žvilgsnį.

- Kas?
Reesas nesusigaudė, ko Monica prunkštelėjo.

- Ne, nieko.
Sukrizeno nebeišlaikius.

Satia Bandė Priešintis Amiki, Tačiau Nesėkmingai. Į Ją Pataikė Crucio Kerai. Kai Baigėsi Kerai Ji Šūktelėjo:
- Noriu Valgyti! Noriu Gerti! Noriu Gryno Oro! [[xD]]

Sulaikiusi juoką, o tiksliau krizenimą, Mo žvilgtelėjo į tetą prirakintą prie Edžio.
- Apie ką tu?
Kilstelėjo antakį, apsimesdama, kad nesupranta.

- Tai jis viską pradėjo.
Susiraukusi Mo pirštu parodė į kažką beveikiantį Reesą.

- Ką? Ne!
Susiraukė Mo ir net pašoko iš savo vietos, nejučiom išsitraukdama savo lazdelę ir pasiruošdama nuginkluoti tetą. Supratusi, kaip žiauriai išsidavė, nuleido dešinę rankąk urioje laikė lazdelę ir giliai įkvėpė.
- Jis to nevertas.
Sumurmėjo.

- Amiki, nelįsk prie jo.
Susiraukė Mo.

- Žiūrėk savo reikalų.
Burbtelėjo.

{Gal atstingdysit Melisą nėra ką veikt sustingdytai xDDD Sorry už flood'ą}