Pamiškė

- Oj, jeigu dar būsi toks rimtas, pati sumaitinsiu tave tam voragyviui. - pamėgdžiodama Erick'o kalbos manierą, išlenkia liemenį, uždedama ant šio dešiniąja ranką.
Žengusi žingsnį atgal, lyg ieškodama to paties, dar visai neseniai matyto akromantulo, apsidairo.
- Šį vakarą gali likti vienas... - suraukia nosytę, žengdama dar viena žingsnį atgal. - Su savo ranka. - į viršų bei į apačią kelis kart, greitu mostu pajudinusi sugniaužtą kumštuką, aiškiai parodo, ką turi omenyje. Nors ir gerai sutarė su Way'ui, šį kartą jis jai pasirodė gerokai per rimtas. O vyrai, nesuprantantys jos juokų, kuriuos Lauren ganėtinai dažnai laidė, buvo tikrai ne jos skonio. Daugiau nė neatsigręždama į vaikiną, pajuda lauk iš miško, kol galiausiai nesunkiai grįžta atgal į Hogvartsą.

Aveu, rankoje laikydama paprastutę, žalsvą knygą, kurioje pasakojame apie įvairius žiobarų gyvūnus, atsirėmusi į medžio kamieną, skaitinėjo tą knygelę. Mergina vartė puslapius, bėgdama per juos akimis ir stengdamasi įsiminti visą knygos suteiktą informaciją jai. Pūstelėjus švelniam vėjui, Aveu plaukai gražiai išsisklaidę, o dešimt metrų aplink ją pakvipo Aveu braškinio - mėlynių šampūno kvapas.

Emilis atsirado čionais oru ir priėjęs prie merginos pasisveikino:
- Labadiena.

Aveu kilstelėjo ryškiai žaslvas akis į vaikinas ir natūraliai, žaviai jam nusišypsojo.
- Sveikas.
Mergina leido toliau vėjui plaikstyti jos raudonus plaukus.

Aveu nuleido akutes į knygą, tada vėl kilstelėjo jas į vaikiną.
- Skaitau. O... jūs?
Kreipėsi kaip į profesorių.

Aveu kilstelėjo antakį.
- Kodėl?
Pasuko galvelę.

- šeip. Perdaug mane čia gerbia. - tarė.

Aveu kilstelėjo kitą antakį.
- Jūs... ta yra tu esi Emilis?
Mergina kiek įsidrasino ir sukikeno.

- na taip jau išeina... - pasakė.

Aveu ištiesė ranką.
- Aš Aveu.
Nusišypsojo.

Padavė ranką:
- malonu.

Aveu mandagiai jam nusišypsojo, žvelgdama tiesiai į akis.

Taip pat šyptelėjo.

- Tai... kaip sekasi?
Aveu sukikeno.

- ne per geriausiai... - nutesė.

Aveu kilstelėjo antakį.
- Kas buvo?

- matai... aš buvęs FB vadas... - nutesė.

Atėjusi čia su visa armija pasisuko į ją. Pamačiusi, kad iš paskos ėjo ir Eddy šiek tiek nustebo.
-Tai neini prie ežero? Nesuprask neteisingai.

-Aš einu pro mišką.
Šyptelėjo.

Ateina čia 'pasižmonėti' [[xDD]] ir sutinka kelly
-oo,labas,ką čia darai?
Apsikabina ir pasitrina rankelę.

Pažvelgė į nepažystamają.
-Sveika. Kas tu būsi?
Šyptelėjo ir pakėlė antakį. Nesulaukęs atsakymo jis tarė:
-Aš einu, por kitur. Jei ką, tai grįšiu. Noriu pabandyti praeiti pro kitą vietą.
Apsisuko ir nužingsniavo.

-Sveika.
Linktelėjo.
-Gerai,eik.
Tada atsisuko į Wu.
-O kai tu čia atsiradai?
Šyptelėjo.