Apleistas gyvenamųjų namų rajonas

-Tu taip iki galo ir nesuvokei mūsų padėties... negi nori mirti?
Susigraudino [?!] Ami. Lazdelė rankoje sudrebėjo, bet kerai nepasinaikino.
-Tu supranti, ką aš turėsiu iškęsti?

- Teta, prašau! - gerokai garsiau šūktelėjo ignoruodama Amės kalbas ir susiėmusi už pilvo, suklupo ant kelių, negalėdama pakelt kerų keliamo skausmo.

Suvokusi ką daro, Ami išmetė lazdelę iš rankų.
-Atsiprašau, Monica.
priėjusi priklaupė prie dukterėčios.

Monica susirietė ir pajutusi, kad kerai buvo nutraukti, apsiverkė. Išgirdusi tetos atsiprašymą, iš lėto atsitiesė ir pakėlė į ją ašarotas akis.
- Man skauda... - kūkčiodama sušnabždėjo, nuo savęs atitraukdama kruviną, drebantį delną.

-tik...
pamačiusi kraują, Ami atšlijo ir pasižiūrėjo į lazdelę.
-iš kur pas tave gali būti kraujas, Monica?
sugrąžino akis ties dukterėčios pilvu. Nelabai pagavusi kampą prišliaužė, pasiėmė savo lazdelę, nužudė žiobarą, kad jis kartais nepabėgtų ir priėjo atgal prie Monicos.

Švaria ranka nusivaliusi ašaras, Mo giliai įkvėpė ir prikando lūpą, stengdamasi susivaldyti nesusižliumbus dar kartą. Į Ami klausimą neatsakė, nes pati svarstė ar... ar reiktų pasakyt jai tai, ką mergina manė.

Nieko nelaukusi, sugriebė dukterėčiai už rankos ir dingo oru.

Prie kažkokių neaiškiai atrodančių durų, atsirado visiems gerai pažįstama persona su apsiaustu bei gobtuvu ant galvos. pabeldusi į duris nutaisė šypseną.
-Bekee...
kilstelėjo rankas apsikabinimui Amė, kai durys prasidarė. Už jų stovintis vaikinas nusijuokė.
-gal pirmą malonėtum pasižiūrėti kas stovi kitapus durų, Ami?
kilstelėjo antakius ir įleido giminaitę į vidų.
-Oj, prašyčiau, juk visada duris atidaro ji.
-Dabar jos nėra.
-o gaila.
Sumurmėjo Ami nusiimdama apsiaustą ir pakabindama jį ant pakabos.
-Taip, ačiū, arbata tiks.
sukrizeno ir nuėjo į virtuvę.
-Meg. o tu ir užaugai.
nužvelgė savo paauglę dukterėčią, kuri atrodė kaip tikra pankė žiobarė.
-ooo... teta Ami.
išsišiepė mergina ir trumpai apsikabino viešnią.
-Kokiais vėjais?
pasidomėjo pasodindama tetą ant kėdės ir pastatydama puodelį garuojančios arbatos, kurią šiaip užsiplikė sau.
-reikalai, Meg, reikalai...
atsiduso Ami. ne, ji tiesiai šviesiai tiesiog negalėjo pasakyti ko čia atsivilko.
-Bekė greit grįš?
suėmusi puodelį už ąselės gurkštelėjo arbatos.
-ahaaa... mama išlėkė į parduotuvę.
palinksėjo pusseserės vyras ir prisėdo ant kitos kėdės. dukterėčia įsitaisė ant baro kampo.
-kur taip ilgai buvai, kad neatkeliavai?
kiek piktu balsu paklausė.
-Oh, Meg, tu nepatikėsi. bet tu turi pusseserę Ashley.-nusijuokė.-aš ištekėjau ir gyvenu laimingai, ačiū.
palinksėjo ir išklojo pusę savo gyvenimo istorijos. ir tada grįžo Amės puskė.
-Ameee!
moteros puolė viena kitai į glėbį ir pasisveikino kaip tikrai artimos draugės.
-ok. dabar galiu pradėt ko aš atėjau.
sukrizeno Ami ir mostelėjusi lazdele išbūrė tris paketėlius. įteikusi kiekvienam šeimos nariui, esančiam kambaryje, paprašė dar neatplėšti.
-Valdovas pageidavo, kad tai būtų įvykdyta kaip galima greičiau. tai skubios užduotys ir delsti negalima. Mano manymu, tai kažkas ypač svarbaus ir jeigu susimausit - būsit pašalinti.
tyliu ir bauginančiu balsu sumurmėjo Ami. Šeimynai susižvalgius, abiejų žvilgsniai įstrigo į dukros paketą. taip, jie rizikavo savo nuosavo kraujo mirtim.
-teta, o tu žinai kas ten?
pasiteiravo Meg pasitikėdama savo jėgomis. jai niekad netrūko ryžto. Grynai Amės kopija.
-ne, mieloji, nežinau. bet man labai smalsu.
švelniai šyptelėjo. Atsigėrusi dar arbatos nužvelgė savo giminaičius. šie, pagauti smalsumo praplėšė savo užduotis ir visi trys nustėro. Meg turėjo nudėti savo tėvą, šis turėjo nudėti savo žmoną, o Bekė turėjo nudėti Meg.
-už ką?
Amės pusseserė apsiverkė. Ami atsistojo ir paėjo per kelis žingsnius atgal.
-nepyk, Beke. man reikia kaip nors pakilti Valdovo akyse.
giliai įkvėpusi išsitraukė lazdelę.
-Aš neturiu kito pasirinkimo.
Mostelėjo į pusseserės vyrą ir šis krito pakirstas žalio avados žaibo. lapas jo rankoje suliepsnojo.
-Tai ne jo užduotis. aš tik noriu, kad niekas daugiau nenukentėtų. ir jeigu dėl to aš turėsiu išnaikinti savo giminę - tebūnie. aš noriu būt laiminga su savo vyru.
kiek ašarotomis akimis, Ami pasisuko į dukterėčią.
-nepyk, Meg. aš nenorėjau.
-teta... teta, nedaryk to.
maldaujančiu balsu paprašė Meg. Amė sukando dantis ir papurtė galvą.
-nepyk. aš privalė... Beke, žadi mane nužudyti?
kilstelėjo antakius, kai pusseserė išsitraukė lazdelę ir paleido avadą pro Amės ausį.
-tu nužudei mano vyrą. aš tau to atleisti negaliu.
iškošė pro stipriai sukąstus dantis.
-Avada Kedavra!
Amė nužudė savo dukterėčią, nes ši ketino traukt savo lazdelę. jos lapas tai pat užsiliepsnojo ir virto pelenais.
-nagi, mano mieloji pussesere. negi nepameni kiek kartų man pralaimėjai?
veik niekinamu balsu paklausė Amė. namų šeimininkė verkdama susmuko ant grindų prie dviejų lavonų.
-Ami.... aš turiu vaiką. mažą. kaip tu galėjai?!
suklykė apkabindama dukros lavoną. Ami loštelėjo atgal. ji nežinojo, kad pusseserė pagimdė dar vieną.
-Aš irgi turiu mažą dukrelę. ir nenoriu, kad ji mirtų.
atsakė Ami nutaisiusi ledinį balsą. nužudžiusi ir savo pusseserę, Ami išgirdo verksmą. tylų verksmą, sklindantį iš kažkurio kambario. Apėjusi namus rado garso šaltinį - mažą mergytę, kuri neramiai muistėsi lovytėje lyg nujausdama kažką blogo. žiūrėdama į dar vieną savo dukterėčią Ami apsiašarojo.
-apie tave niekas nežinojo. tu jam nereikalinga.
sušnabždėjo turėdama omeny Voldemorto kill list`ą. paėmusi ją ant rankų nuramino ir išėjo iš namo.nužvelgusi gatvę pastebėjo normaliai atrodantį žiobarų namą ir priėjusi paguldė suvyniotą kūdikį prie durų. pabeldusi grįžo į savo pusseserės namus ir užsimetė apsiaustą ir išėjo į gatvę. iš tamsaus skersgatvio žiūrėjo kaip mažylę randa pasimetusi trečią dešimtmetį einanti moteris. paėmusi vaiką ant rankų apsidairė ir įėjusi vidun, uždarė duris. Ami liūdnai šyptelėjo ir iškėlė lazdelę į dangų, rodydama virš savo pusseserės namo.
-Morsmodre. [[bliambački, jeigu ne taip parašiau, pasakykit skypėj. pataisysiu xDD]]
sumurmėjo ir virš namo išdygo didelis, juodas mirties ženklas. Nusivaliusi sudrėkusias akis, Ami apsisuko ant kulno ir dingo oru iš tos vietos.

» Namų darbai
» Apleistas Namas