Baras

Stebėjusi vaikiną iki pat to kol gavo ženklą eiti jam iš paskos. Nutipenusi iki durų ir stabtelėjusi bei palaukusi kol ponas Deppas, kaip buvo pavadintas preeitame poste įžingsniuos į patalpą mergina tyliai ir ramiai įėjo ir dar tyliau uždarė nors ir girgždančias duris. Pamačiusi, kad Deppas laukia jos kalbos prabilo:
- Eisiu iškart prie reikalo ir pasakysiu kodėl norėjau pasikalbėti su jumis.. aš.. aš.. - sumykčiojo ir susikaupusi ir giliai įkvėpusi oro baigė. - aš noriu įstoti į Mirties Valgytojų gretas.

Edith pradėjus mikčioti, vaikinas pavartė akis. Rodydamas mažiausią įmanomą pagarbą merginai, jai kalbant net nesiteikė stovėti vietoje ir žiūrėti į savo pašnekovę, tiesiog lėtu žingsneliu vaikščiojo po kambarį, neva žiauriai susidomėjęs patalpos interjero detalėmis pirštu perbraukė per kelis iš pažiūros brangesnius daiktelius. Švilpei galiausiai pasakius ko nori, Deppas stabtelėjo ir apsisuko, žvilgteldamas į merginą.
- Ir? - kilstelėjo antakį, nelabai suprasdamas kokio velnio ji kreipiasi į grupuotės vadą - juk pastarasis, Voldemortas, savarankiškai narių neįšventindavo ir visi tai žinojo. - Aš tokių reikalų netvarkau, - vyptelėjo, prieidamas arčiau Edith.

Tyliai prunkštelėjo, kad ponas Deppas negali net normaliai padaryt ar nepadaryt ją MV'iste ir mintyse pasišlykštėjo apskritai jo elgesiu. Kaip galėdama sulaikydama savo nervus, kad nepradėtų rėkt - ką ji dažnai.. žvelkime tiesai į akis ji visada tokiais atvėjais darydavo ji kaip galėdama mandagiau pasiteiravo:
- tuomet.. į ką turėčiau kreiptis, jeigu jau jūs negalite tiesiog manęs padaryti nare. - susivokusi, kad pastaruosius žodžius ištarė gan įžūliai ji suspaudė savo kumštukus ir pradėjo laukti pašnekovo atsakymo.

Stebėdamas kaip mergina bando susitvardyti nepradėjus klykti ar bent jau nevožus storžieviškam Deppui, vėlgi per ilgiausiai neišlaikė žvilgsnio ties Editha ir prisėdo ant sofos.
- Visų pirma, prieš į ką nors kreipdamasi, turėtum suvaldyti savo toną, - kiek susiraukęs pareiškė, omeny aiškiai turėdamas girdimą įžūlumą merginos balse. - Kreipkis į ponią Scott, - atsainiai mestelėjo gūžteldamas pečiais, su akivaizdžiai girdima pašaipa tariant josios pavardę ir prilipinant "ponios" etiketę.
- Paprastai ji tvarko tokius reikalus, - sumurmėjo.

Pagaliau gavusi tai ko tikėjosi nors visai nenorėjo ir išgirdusi savo tetos pavardę ji tiesiog sau prunkštelėjo ir tarė:
- būtent prieš jūsų ieškant aš į ją ir kreipiausi.. ji pasakė "negaliu. Voldemortas mirė. Daugiau aš neatsakinga už tai. " taigi kreipiausi į jus. - išdėstė.

- Dėl dievo, - pavartė akis, pakildamas iš savo vietos. Priėjęs prie merginos, grubiai suėmė jos ranką, atitraukė jos bliuskutės rankovę iki alkūnės ir išsitraukęs savo lazdelę, bedė ja merginai į kairės rankos dilbį. Nuo vaikino lazdelės galo jos odoje ėmė raitytis juodas ženklas. Ranką diegti turėjo lygiai taip pat, kaip ir darantis ilgalaikę tatuiruotę - na gerai, gal gerokai stipriau. Stipriai spausdamas Edith riešą, kad jausdama skausmą ji negalėtų sujudinti savo rankos, galiausiai atitraukė lazdelės galą nuo jos odos ir įsidėjo juodmedžio gabalėlį atgal į kišenę. Netrukus teikėsi paleisti ir merginos riešą.
- Tu negali sakyt, kad tu Mirties Valgytoja, jeigu sumanysi palikti grupuotę - tu mirsi... - nuobodžiaujančiu balseliu ištarė ir pavartė akis. - Dabar dink iš čia, - gerokai įsakmiau metė ir nelaukęs kol iš kambario pasišalins mergina, pats pirmas jį paliko.
Nužvelgęs kilusį šurmulį užeigoje ir visų burtininkų dėmesį sutelktą į vieną moterį, kurią tuoj pat pažino, su menka šypsenėle prisiartino prie baro.
- Vilką mini, vilkas čia, - atkreipdamas Amės dėmesį į save tarė ir prisėdo šalia. - Mieloji, tu girta, - pareiškė, aiškiai galėdamas užuosti alkoholio tvaiką nuo moters. Nužvelgęs stiklinę kolos, prisitraukė ją prie savęs ir per šiaudelį siurbtelėjo gazuoto gėrimo.

Mostelėjęs barmenui sustoti ir prieiti prie Deppo, paprašė Amės užsakymą atnešti jam, o moteriai užsakė dar vieną stiklinę kolos. Gavęs stikliuką su kažkokiu stipriu gėrimu, kurį gauti turėjo Amę, suėmė stikliuką ir jį visą susivertė, vienu mauku ištuštindamas. Stumtelėjęs Amei jos ką tik atneštą stiklinę kolos su ledukais, nužvelgė moterį.
- Tu girta, be to atrodai kaip kekšė, - tiesiai šviesiai tarė ir gūžtelėjo pečiais, po savo įžeidimo nebijodamas labai galimo antausio iš moters pusės. Pripažinkim, lateksinė suknelė Amės figūrai tiko. Netgi labai tiko, o kur dar jos nuostabūs rausvi plaukai, tačiau tas girtumas pliuso moters įvaizdžiui tikrai nepridėjo.

- Nesuprantu kas tave sustabdė nuo vartymosi lovoj, - gūžtelėjo pečiais. Atsukęs Amei šoną, mostelėjo ranka barmenui nešti dar vieną stikliuką to paties, ko ir prieš tai. - Neprivalai gerti, be to, galiu pasiūlyti kitą kompaniją, su kuria gali 'vartytis' lovoj, - abejingai ištarė, vėl pasisukdamas į nepatenkintą moterį. Gavęs savo gėrimą, suėmė stikliuką, nukreipdamas žvilgsnį į alkoholinį skystį, bandydamas įvertinti kas per gėrimas čia yra. Kadangi kankino noras visą tai kuo greičiau išgerti, neleido sau ilgai kankintis ir susivertė alkoholį.
- Žinau, kad tu mane dievini, - sukikeno, ant baro su trenksmu padėdamas stikliuką.

- Supyko? Bet realiai aš juk nieko nepadariau, - sumirksėjo, šį kartą tikrai nesuprasdamas už kokį pridarytą brudą jam ką tik buvo mesti kaltinimai dėl Scotto pykčio. Išgirdęs sekančius moters žodžius, ranka parodė į save, aiškiai siūlydamas geriausią variantą iš visų burtininkų buvusių būtent šitoje užeigoje. Amei apsiliejus ir netrukus nusitraukus paltą, nesistengdamas nuslėpti nepadoraus savo žvilgsnio, nužiūrėjo moters suknelę, nekuriomis vietomis tikrai per daug ankštą Amės kūnui.

O dieeeve, Amei prasiskėtus, Deppas nuoširdžiai užsigeidė tik vieno - stebėti ją iš visai kitos perspektyvos, pavyzdžiui, iš priešais. Žinoma, tam trukdė tas kvailas baras.
- Nuotykis? - šiek tiek garsiau nei reikėtų tarstelėjo, kilsteldamas antakius. - Aš manau, kad tai buvo gerokai daugiau, nei nuotykis, - sušnabždėjo palinkęs prie moters. Sukrizenęs, specialiai pirštukais kliudydamas tuos raudonus suknelės šniurelius ties Amės krūtine.

- Nežinau, - atsidusdamas nuoširdžiai prisipažino, juk ne Deppas kaltas, kad prie jo būnant kyla noras gerti. Eilinį kartą Amei išreiškus didelę neapykantą vaikinui, pavartė akis ir pakilo nuo kėdės.
- Viskas, - pareiškė. - Namo tavęs niekas nepriims, likimo valiai tavęs visgi nepaliksiu, taigi tau teks permiegoti pas mane, - sumurmėjo, iš kišenės traukdamasis piniginę ir ruošdamasis užmokėti už užsisakytus gėrimus.

- Bet aš juk nudėjau Voldemortą ir tu gali ramiai gyventi, nebijodama belenkada dėl jokios priežasties gauti Crucio, tiesa? - abejingai tarė ir gūžtelėjo pečiais, visgi negalėdamas neprisiimti sau didžiausio nuopelno už tamsos valdovo mirtį. Amei susvyravus, nesuabejojęs ištiesė jai ranką, būtent į kurią moteris netrukus ir įsikibo.
- Už tave? - kilstelėjo antakius, ištiesdamas barmenui neaiškios piniginės vertės banknotą. - Aš sumoku už save, o tu, mieloji, lieki skoloj užeigai, - plačiai nusišypsojo.

- Mhm, puiku, - llinktelėjo. Prisimenant tai, kaip Amė klykė po to, kai Voldis ją nukryžiavo būtent crucio kerais, pavartė akis, aiškiai suvokdamas, jog moteriai į galvą nemenkai kalė visas tas šiandien išgertas alkoholis. Susikišęs savo ir taip per storą piniginę į kišenę, pasisuko į Amę.
- Gatvėje yra blogesnių už mane, kurie šitaip nesicackina. Ir patikėk, jų naguose tu tikrai nenori atsidurti, - sumurmėjo, letu žingsniu (nors greitinti tempo nebuvo reikalo, kadangi Amė durų link judėjo vėžlio greitumu) eidamas paskui moterį. Vos jai praėjus pro duris, suėmė Amę už rankos ir prieš jos valią ar ne, bet kartu dingo oru.

Kai Deppas suėmė jos ranką ir 'įstatė' jai tamsos ženklą Editai labai skaudėjo tačiau iš visų jėgų susitvardžius ji užsimerkė, po to vėl atsimerkė. Po vaikino pasišalinimo iš patalpos tuo pačiu ir paliepimo nešdintis jai taip pat ji palaukusi minutėlę kol skausmas sumažės vis dar susiėmusi už rankos ji tyliai pasišalino iš baro kuo labiau stengdamasi, kad jos čia nebūtų pamačius teta.

Maždaug dėl tokių pačių priežasčių, prie savo numylėtos ir pamėgtos užeigos oru atsirado Deppas. Stumtelėjęs duris, įėjo vidun ir apsidairė, negalėdamas nepastebėti moteriškosios lyties atstovės prie baro. Būtent netrukus prie jo ir priėjęs, įsitaisė šalia Ivanos ant aukštos baro kėdės. Kaip tik tada barmenas atnešė jos ugninę su ledukais.
- Šitas mano sąskaita, - tarstelėjo, pasisukdamas į merginą.