Ericko nameliūkštis.

Radusi labai malonų vaistą nuo nemigos, Monica akis praplėšė tik ryte, kai ryškūs ir šilti saulės spinduliai pro langą įsiskverbė į pačią patalpą bei erzinančiai pradėjo šviesti į akutes. Delnais bandydama pridengti savo veizolus, Mo stipriai truktelėjo antklodę į save ir paslėpė po ja galvą.

Kyštelėjusi galvą iš kaldros, Mo prikando lūpą.
- Dėl dievo, nesakyk, kad buvau tokia prasta... - sumurmėjo pastebėjusi vaikino žvilgsnį. Oh, turbūt viena stiklinė degtinės stipriai mušo Erickui į galvą, vos savo sugulovės vardą išlemeno.

- Taigi, tai nieko nereiškia? - sumirksėjo Mo. - Dėl dievo... - sumurmėjo vėl pasislėpdama po antklode.

- Mhm, puiku, - sumurmėjo po kaldra. Erickui išėjus iš kambario, Mo giliai atsiduso ir kruopščiai dengdamasi antklode, pakilo iš lovos.

- Džiaugiuosi, jog Amė nėra labai stora, - sukikeno. Viena ranka prie savo kūno laiydama antklodę, kita suėmė atneštus drabužėlius ir padėkojusi, nuvinguriavo į vonią.

Iejusi i vonios kambari, Mo uzrakino duris ir paleido antklode, kuria iki siol laike pridengta savo kuna. Prikandusi lupa, kazkaip susinepatoginusi mergina nuzvelge savo atvaizda veidrodyje. I mean... Erickas su ja turiningai praleido nakti, bet beveik nieko neatsimena? O.o Puikumelis. Atsidususi, ilindo i dusa. Ganetinai greitai nusipraususi po siltu vandeniu, islipo ir susiradusi ranksluosti, save nusausino. Ilindusi i Ericko surastus rubus, Mo lazdeles pagalba pailgino suknele nors iki keliu ir rankute pakedeno sau plaukus. Syptelejusi savo atvaizdui veidrodyje, isejo is vonios ir pasuko i virtuve.
- Aciu, kad leidai man pasilikti, - trumpai syptelejo ir isitaise ant kedes.

Moni syptelejo ir paeme puodeli kavos.
- Gardziai kvepia, - sukikeno ir gurkstelejo garuojancio gerimo. - Ilgai neuzsibusiu, man visvien reikes eiti, - atsiduso.

- U sure? - kilstelėjo antakius. - Maniau, kad kaip tik po visko norėsi kuo greičiau manim atsikratyt, - sumurmėjo perversdama akutes ir gurkštelėjo kavos.

- Taip, žinoma, juk tu veiki būtent tokia strategija, - sukikenus linktelėjo, prisiminusi vakarykštes Ericko kalbas apie elgesį su merginom, lyg jos būtų princesės.

- Parūpini rūbus, pakloji lovą, leidi naudotis dušu, paruoši rytinę kavą ir kalbi saldžius žodelius. Labai miela, - nusišypsojo kiek pakreipdama galvą. - Kaip gaila, kad tai tik farsas, - kilstelėjo antakius.

- Jautei tokią pareigą ir šią naktį? Ar tiesiog buvai girtas? - sumirksėjo gurkšteldama kavos.

- Jeigu nieko neatsimeni, reiškias nieko nebuvo ir nesiskaito? - sukrizeno ir kilstelėjo antakį.