Ežero Pakrantė

-Na ,aš gi MV ,taigi,
Nutesė Dakota
-hm,kaip sekasi?
Išsivadavusi iš blogų minčių liūno paklausė Dako.

- Hm... kaip čia pasakius...- nutęsė ji.- Lyg ir gerai, lyg ir ne.- tarė žiūrėdama į Dakotą.- kaip tau?

-Manau kad viskas tik blogėja
Tarė

- Kodėl taip?- paklausė pažvelgdama į lygų ežero vandenį, tada vėl į savo pašnekovę.

-Na,mano seseriai gresia pavojus,beto dar mano gerai draugei,ir šiaip, dabar,mums visas Hogvartsas kybo ant plauko .
Liūdnai tarė Dako.
-naa,gal norėtum į kavinę ? Nes dabar neturiu rankoje ugninės.
Sukrizeno Dako.

- Jei gersi nieko gero nebus.- Sukikeno Bren.- Ir reikalai tikrai nepasitaisys.- Nutaisiusi rimtą miną dar pridūrė.

-Na gerai,tada tik kokteilio
Šyptelėjo
-Eime?

- Žinoma.- Šyptelėjo.- Vesk tu.- sumurmėjo leisdama Dakotai pasirinkti kur eiti.

-Manau į šerno galva,ok?
Pasiūlė Bren'ai

- Man tinka.- Linktelėjo Bren.- Susitiksim ten.- ji iškeliavo oru.

Monica Hilton rašo:

Pavarčiusi akis Mo pasisuko į Rachelę.
- 'Sup, Rachel!
Išsišiepė.
- Kas naujo?

-Awww.Mo.
Tarė vėl baigusi kelionę į transo būsena.
-Naujo? Nieko. nuobodu.reikia kur nors eiti. tačiau nežinau kur.

- Eheh, labas rytas.
Sukrizeno nužvelgusi iš transo prabudusią Rachelę.
- Tikrai, kad nuobodu.
Burbtelėjo pavartydama akis.
- Nori ką nors nuveikt?
Išsišiepė, omeny aišku turėdama kokią nors išdaigą.

-veikiam, veikiam.
tarė ir nutilo.
-tik...ką veikiam?

- O ką nori?
Sukrizeno Mo apsidairydama.

-varom išgert.
kilstelėjo antakius ir pažvelgė į mo.(:3)

- Oh, bet aš pažadėjau tetai, kad negersiu...
Nutęsė Mo.
- Velniai nematė, varom.
Plačiausiai išsišiepė.
- Į Hogą lekiam tuštint savų atsargų ar nori eit kur nors į užeigą?

-tuštinsim savo. jeigu dar visko neišgėr..uo. pom.einam.
tarė ir atsistojo, jeigu išvis sedėjo.

Mo sukikeno. Paėmusi Rachelę už rankos, nusitempė ją Hogan.

[[Kur šiaušiam? xDD]]

[į tuoletus of coz]

Mo oru atsirado pakrantėje. Apsidairiusi po tuščią horizontą, mergina pakėlė akis į kelias pelėdas, nešančias įvairius siuntinius ir raižančias vakarinį dangų. Kadangi vis dar buvo su plona bliuske, ji dėl spustelėjusio šaltuko apsikabino save ir prisėdo ant vieno iš kelių suoliukų prie pakrantės ir susikėlė koją ant kojos.

Išgirdusi pokštelėjimą, Mo nudelbė žvilgsnį į kojas, net nesiteikdama pasukti galvos į atsiradusią tetą.
- Stebiuosi kaip iš viso man radai laiko.
Sumurmėjo.

Siekdama sušilti, Mo patrynė rankos dalį nuo alkūnės iki pečio, o tada jas nuleido ir prispaudė tarp šlaunų.
- Kas rankai?
Susiraukė pašnairuodama į aptvarstytą Ami ranką, kurios bintas matėsi išlindęs pro jos apsiaustą.