Ežero Pakrantė

-Visko gali būti, - tyliai pasakė.
Pasižiūrėjo jam į akis.

Šyptelėjo. Pažvelgė tai pat jai į akis.
- Turi gražias akutes, - pasakė.

-Ačiū, - nusišypsojo. - Tavo irgi gražios.
Apsisuko ant kulno ir paukusi prie aukšto medžio į jį atsirėmė.

Vaikinas atsiduso. Jo gyvatė apsiviniojo aplink ranką. Scourge paglostė ją. tada pažvelgė į Luną.
- Gal nori paglostiti mano kobrą? - paklausė.

Pakilnojo pečius.
_nemėgstu gyvačių, - pašnairavo į kobrą.

Scourge atsiduso. Atsirėmė į medį kuris buvo šalia Lunos. Pažvelgė į ją.
- Kodėl? Jie mieli augintiniai, - nusijuokė. - Matai tu sugebi su manimi bendrauti, nors ir esu iš klastūnų, - šyptelėjo.

-Sugebu, tai sugebu. Bet kas sugebėtu, - suprunkštė. - Tik būtu blogai, jeigu mes taptume draugai ir aš prie tavęs prisiriščiau.

- Kodėl blogai? - paklausė. - Gi mes draugiškai viska, nežalojame viens kito, - šyptelėjo.

-Grifukai užkapos, - pakartojo Scourge žodžius. - Klastunynas su Grifų Gūžta nesusibendrauja, taip turi būti.
Apžiūrinėjo savo nagus.

- Mums gali galioti išimtis, - pasakė ir prislinko prie jos vėl. Padėjo savo ranką jai ant peties.

Atsiduso ir nusišypsojo.
-Toks vaizdas, kad tu labai nori su manim draugauti, - nusijuokė.

Pažvelgė Lunai į akis. Susilietė su ja nosimis.
- Aha, aš noriu su tavimi draugauti, - šyptelėjo.

-Tik draugais, - nusijuokė. - Jokių porelių.
Atitraukė savo nosį nuo vaikino.

Kiek susiraukė kai išgirdo merginos žodžius.
- Nejuagi aš tau netinku? Dėl mūsų koledžų jau išsiaškinome, - suniurnėjo.

Suprunkštė.
-Aš tavęs beveik nepažįstu, - nusijuokė.

- Susipažinsime, - pasakė. - Gali man užduoti klausymų, atsakysiu, - nusijuokė.

-Imsiu ir daba sugalvosiu klausymų, - nusijuokė. - Ne. Geriau be jokių nesamoni.
-Kaip mes galim dabar imti ir draugauti, jeigu net nepažįstami, nelogiška.

- Galime lengvai, - šyptelėjo. - Per laika mes susipažinsime pakankamai, - pasakė ir nusisuko.
Pažvelgė į ežero vandenį, kuris berods spindėjo. Vaikinas priėjo kiek arčiau prie ežero ir įmerkė į vandenį ranką.

Taip pat pažvelgė į ežerą. Atsiduso.
-Tu nugalėjai, - nusijuokė.

Akies kampučiu dėptelėjo į ją.
- Malonu girdėti, - šyptelėjo, tada atsiminė. - Kaip manai ar mūsų vadovai pastebėjo kad mes negrįžome?

-Nemanau, bet jeigu taip, tada bus riestą.
Kaip tikrindama apsižvalgė ar nieko nėra šalia. Vėl atsisuko į Scourge.

Palietė jos ranką. Pažvelgė į Luną.
- Nesijaudink visa kalte susiversiu ant savęs, - šyptelėjo ir perplaukė su pirštu per jos plaukus.

Šyptelėjo.
-Nuims taškų. Kiti "klastuoliai" užkapos, - nusijuokė.

- Nieko tokio, jie man nebaisūs, - šyptelėjo.

-Bebaimis, - nusijuokė.
Atsisėdo ant žolės ir atsirėmė į medį.