Hotel Britannique Paris

[[Ah, ok, tada čia jau gaunasi ne vienas mėnesis medaus kopinėjimo xDDD]]
Prisitraukęs merginą arčiau tiek, kiek leido jos pilvukas, tęsė bučinį.

[[Ok... tai tiesiog taip ir mest? xDDDD]]

*penkių mėnesių time-skipas! (sun)* taip tinka? xD

Allas tingiai pakilo iš lovos ir pasirąžęs, nužvelgė dar miegančią Amę. Nukreipęs akis į laikrodį, rodantį kažkur šešias-septynias valandas ryto, priėjo prie vaiko lopšelio ir nužvelgė jame gulintį angelėlį, kurio lyties dar neapsrendėm. Pirštuku švelniai paglostęs jo(s) nosytę, šyptelėjo ir grįžo prie lovos.
- Rise n' shine, sweetheart, - su šypsena sušnabždėjo prie Amės.

- Kaip miegojai? - pasiteiravo pusbalsiu ir atsitraukė. Pakilęs iš lovos, apėjo aplink ją ir atsidūręs Amės pusėje, pravėrė naktinio stalelio stalčių. - Traukinys išvažiuoja už valandso, taigi dar turim laiko kavai, - tyliai sukikeno, ieškodamas bilietų.

- Negalėjau. Kai tu anksti atsikeli, būni neišsimiegojus ir suirzus. Kai tu nelaiminga ir suirzus, aplink tave visi suirzę, - paprastai paaiškino ir gūžtelėjo pečiais. - Šiąnakt ji labai ramiai miegojo, - šyptelėjo prieidamas arčiau.

- Kai nori viskas įmanoma, - linktelėjo. Sukikenęs Allas metė žvilgsnį į Ashley. Šyptelėjęs, apsisuko ir nuėjo į minį virtuvėlę viešbučio kambaryje. Užkaitęs virdulį, greit paruošė porą puodelių kavos, kuriuos liko užpilt tik verdančiu vandeniu, ir žvilgtelėjo pro langą.

Allanas linktelėjo. Nusižiovavojęs, grįžo į tą kambario dalį kur buvo lova ir iš po jos ištraukė porą lagaminų. Savąjį prasegęs, nuėjo prie spintos, išsitraukęs kažkokius drabužėlius greit apsirengė ir viską, kas buvo likę spintoj, sugrūdo į lagaminą. Tuo pačiu rūpestingai ir tvarkingai supakavo Amės, bei Ashlės daiktus. Palikęs spintą tuščią, pastūmė lagaminus kažkur prie durų ir grįžo į virtuvę. Išjungęs virdulį, užpylė vandeniu kavas ir abu puodelius padėjęs ant stalo, čia pat įsitaisė.

Suėmęs karštą puodelį už auselės, pakėlė akis į atėjusią Ami.
- Kaži kaip namai išsilaikę, - sukikeno ir atsargiai gurkštelėjo kavos.

- O aš dar puoselėjau viltį, kad namuose nors kartą apsilankė Bren, - sukikeno, Linktelėjęs, gurkštelėjo kavos. - Oras nusimato geras, tikėkimės nesubjurs per tas kelias valandas, - kiek prisimerkęs žvilgtelėjo pro langą.

- Aš irgi, - prisipažino gūžteldamas pečiais. - Bet namuose visvien geriausia, - šyptelėjo.

Allas atsiduso. Netrukus kavą baigęs ir pats, pakilo iš vietos. Nenorėdamas trukdyt procedūrai miegamajame, paėmė puodelius, sukišo juos į kriauklę, pasileido vandenį ir greitai suplovė. Tai baigęs, sudėjo juos į spintelę ir rankom pasirėmė į stalą.

Netrukdydamas, Allas ramiai buvo virtuvėj. Pasiražęs, priėjo prie lango ir rankute perbraukė sau per plaukus, nužvelgdamas savo tobulą atspindį stikle.