Hotel Britannique Paris

- Awwww, - sukikeno. - Jeigu ji bus tokia kaip aš, tada ir jai teks pabuvot aktore, daininke, hilere, ūkvede, ir galiausiai ji susiras tokį gerą vyrą kaip tu, - išsišiepė. - I mean, tu ne vyras, bet jeigu tu būtum vyras, nors ir nesi, būtum puikus vyras, - nušvito kaip saulytė.

- OMGOMGOMG, jau įsivaizduoju... - veik užsimerkė plačiai išsišiepdamas. Mintyse jam iškilo tokia graži, miela, keturmetė mergaitė su dideliom, mėlynom akim, šviesiais, švelniai garbanotais plaukučiais ir žiauriai mielu putliu veiduku, žodžiu, tikras angelėlis. Plačiau atmerkė akis, sukikeno ir linktelėjo.
- Nėr už ką, mieloji, - šyptelėjo. Ech, tos moterys... niekad nesupras paslėpto komplimento.

- Ok, o jeigu berniukas? - kilstelėjo antakį, vėl pakeldamas žvilgsnį į merginą. - Jis bus atsigimęs į tave? - sukikeno.

- Oh, c'mon, tavo charakteris nėra labai blogas, - pavartė akis. - Be to, jis paveldėtų tavo nuostabų protą, - sukikeno.

- Hmmm... - nutęsė Allas, juk komplimentų apie savo didį protą sulaukdavo retokai. - Bet jeigu būtum buvusi protinga ir neturėtum ant rankos tatūškės, dabar, kažkuria prasme, neturėtum ir manęs, - nusišypsojo.

- Aišku, bet aš galėčiau į tave nekreipti dėmesio, manęs galėtų nepatraukti tavo per didelis atsargumas (juk daugiau naudotumeisi protu, o ne jausmais), - sukikeno. - Žinai, nesvarstykim, kas būtų jeigu būtų, svarbu yra tai, kaip yra dabar, - meiliai nusišypsojo.

- Dabartistai... skamba įdomiai, - sukrizeno, prisislinkdamas arčiau Amės.

- Norėtum dar gurkšnio šampano, mylimiausioji mano dabartiste? - pasiteiravo sukikendamas.

- Tai žinoma, - linktelėjo Allas ir atsisėdo vietoje. - Jei jauti, kad nereikia, geriau tada nereikia, - šyptelėjo. Nuo naktinio stalelio pasiekęs savo pustuštę taurę, ją visą užsivertė, prieš tai, aišku, palinkėjęs Amei būt sveikai.

Reesas atsirado prie hotelio. Įėjęs į vidų apžvelgė nuostabiai išpuoštą holą. Vaikinas prasiplovė iki registratoriaus ir paprašė suteikti informaciją, kuriame kambaryje yra apsistoję Scottai. Šiaip niekas niekada neatskleidžia tokios informacijos, bet tipo šį kart padarė išimtį. Nusigavęs iki kambario durų ir sugniaužęs kumštį du kartus pabeldė į duris.

Išgirdęs beldimą, Allanas nuo lūpų atitraukė baigtą gerti taurę ir pastatė ją ant staliuko.
- Tikriausiai atėjo pasiteirauti ar mums daugiau nieko nereikia, - sukikeno žvilgteldamas į Amę. Tingiai ir neskubėdamas pakilęs nuo lovos, tokiu pačiu vėžlio greitumu pasiekė duris ir jas pravėrė. Vos tarpdury išvydo Reeso snukelį, panaikino nuo veido šypseną ir kiek pridarė duris, kad gulinti Amė nematytų kas atėjo.
- Ką čia veiki? - kilstelėjo antakį.

- Paštyrink mane, Allanai.
Drebančiu balsu paprašė.

Nustebintas tokio klausimo (no, srsly, dar niekad niekas to Allo neprašė), sumirksėjo. Pasisukęs į Ami šyptelėjo ir įspėjo, kad netrukus grįš. Stumtelėjęs Reesą iš tarpdurio, išlindo iš kambario pats bei paskui save uždarė duris.
- Jei tai buvo pokštas - man nejuokinga, - susiraukė.

- Tu tai laikai pokštu?
Suraukė antakius ir užsimerkė, stengdamasis nesinervinti.
- OK, tu sušunki Avada Kedavra ir viskas. Tada pakvieti Amiki ir ji tave išbučiuoja, kad įgyvendinai jos pačią didžiausią ir troškiamiausią svajonę.

- Nežinau kas tau šovė į galvą, bet dink iš čia, aš to nedarysiu, - susiraukęs pareiškė. - Būtų žymiai įspūdingiau nušokt nuo bokšto, - pakišo mintį linkteldamas.

- Amiki tikrai nesididžiuotu tuo. Gerai, greit mane žudyk.
Atsiduso.