Gatvelė

Sergej su Mo atėjo į gatvelę.
-Kanuose labai gražu.
Nusijuokė pamatęs, kaip keturiolikmečiai bučiuojasi, o aplink juos laksto maži vaikai.Po truputį apsiniaukė ir pradėjo lyti.

Atsidūrusi gatvėj, Mo apsidairė.
- Mhm, labai, - patikino šypteldama, tačiau vos prasidėjus lietui, nuomonę pakeitę ir pakėlė veidelį į tamsų dangų. - Bet lietūs čia nepakenčiami, - sumurmėjo. Sumirksėjusi, ėmė dairytis kokios nors vietelės nuo lietaus.

Jis apkabino ją.
-Ar galėčiau tavęs kai ko paprašyt?
Šyptelėjo žiūrėdamas Moncei į akis.Nuo lietaus per jo baltinius persišvietė raumeningas kūnas.Jis pridėjo delną jai ant skruosto ir lėtai veidu slinko arčiau jos norėdamas pabučiuot į lūpas.

Netikėtai apkabinta, Moncė sumirksėjo. Tiesiog negalėjusi ignoruoti persišviečiančių Sergėjaus raumenų, žvilgsniu nuslydo jo kūnu.
- Ko norėtum? - tyliai paklausė, stebėdama vis artėjančias vaikino lūpas.

Lyg norėdamas pasakyti tuoj pamatysi jis karštai pabučiavo ją ranką pakeldamas iki Mo pakaušio.Jis mėgavosi tuo momentu.

Lengvai sutrikusi, Mo sumirksėjo. Uždėjusi rankutę ant vaikino peties, kiek pasistiebė, kad ūgių skirtumas nebūtų toks didelis, ir atsakė į bučinį.

Jis šiek tiek pakėlė Mo, kad būtų patogiau.Po kiek laiko nutraukė bučinį, kad įkvėptų oro.
-Ačiū.
Sušnabždėjo pabučiuodamas į žandą.

Sergėjui nutraukus bučinį, Mo prikando lūpą.
- Nėr už ką... - cyptelėjo. Visai greitai atsigavusi, sumirksėjo ir nuo veido nusibraukė šlapius plaukus ir žliaugiantį vandenį. Ir taip, pačios Mo rūbai dėl lietaus pasidarė žiauriai aptempti ir šiek tiek permatomi.
- Taigi... tik tiek? Norėjai mane pabučiuot? - kilstelėjo antakį šiek tiek atsitraukdama ir grįždama į tą tokį maždaug bitchy amplua.

Jo akys automatiškai nusekė link krūtų, bet vėl greitai grįžo į pradinę poziciją.Jis priėjo prie jos arčiau ir išsišiepė kilstelėdamas antakį.
-Nori daugiau?
Šmaikščia paklausė nuo veido patraukdamas garbanas.
-Aš noriu..

Pastebėjusi vaikino žvilgsnio kryptį, mostelėjo rankele į savo veidą, parodydama kur randasi jos akys, į kurias šiaip ir reiktų žiūrėti.
- Klausyk, aš nesiruošiu tapt tavo nuotykiu, - kiek susiraukė, atsitraukdama atgal per žingsnį.

-Nuotykiu? Ką čia dabar paistai?
Sukikeno ir pavartė akutes.
-Aš noriu dar vieno, geresnio bučinio.

- Žinai, man atrodo, kad man jau tikrai metas eiti, - sumumėjo Mo. Beviltiškai pabandžiusi nuo veido nusibraukt žliaugiantį vandenį, bo lietus tikrai įsismarkavo, apsidairė lyg ieškodama kokio nors preteksto išeiti.

-Okey...
Šiek tiek nusiminęs burbtelėjo.
-Bet prižadėk, kad ryt kartu nueisim į paplūdimį?

- Neprizadu, - sumirksejo Mo. - Viskas priklausys nuo aplinkybiu, - zaismingai sukikeno, omeny turedama ora, nora ir kitus faktorius. Mostelejusi rankute, atsisveikino ir nuejo tolyn.

-Moterys...Visada, joms turi viskas priklausyt nuo aplinkybių.
Piktai suburbėjo nusekęs akimis Mo.Šiek tiek pasilydęs lietuje vėl grįžo į viešbutį.