Gatvelė

Jau buvo naktis ,iš baro išlėkė kaškokie du įkaušę baxūrėliai,taipat atsirado ir dako , šiek tiek susvyravo atsibudusi kitoje erdvėje ,kadangi kaip ir patys tie baxūriukai,buvo šiektiek išgėrusi ,bet mažiau negu jie . Gudriai atsisegusi paltuko sagtis,kadangi Londone buvo vasara, tyliai nužingsniavo iš už kampo,kur matėsi tie du jauni vaikinukai ,dar kartą išsitraukusi suglamžytą bei perplėštą lapelį,įdėmiai,vos ką ten įskaitė, būūt,jos akys geros tad galit nesujaudint ,dar kartą perskaičiusi,visiškai kumščiu suglamžiusi tiesiog numetė lapeliūkštį šaligatvi , ilgo paltuko kišenėje susiradusi lazdelę, grėsmingai bei lėtai išsitraukusi , atsargiai užkišo už nugaros ir spartesniu žingsneliu pradėjo tipenti,pasiekusi tikslą prabilo
-hay boys
Sukikeno ir pamojavo rankele,prieidama prie jų arčiau
-ūū,labas gražuole,ką čia veiki viena šioje šiurpioje gatvėje?
Iškart sureagavo blondinukas ,užmetęs savo ranką ant dako liemens.Iškart suirzo dako,nors ir šis blondynkas buvo gražus,vistiek ji neprasideda su girtuokliais ,bet ji turi kantrybės,meilia nusišypsojusi žvilgtelėjo į kitą vaikinuką.Tas irgi atkreipė dėmesį
-o,gražuolė iškart siūlosi
Pakilnojo antakius ir bandė laižytis,bet nee,dako jau šito pakako,greit davė gerą antausį tam kuris ketino ją bučiuoti ,pirmasis iškart sugriebęs dako rankas , net nepastebėjo kad jai iškrito lazdelė , D' pavarčiusi akis ,pasivertė į panterą ir išdraskė pirmajam veidą iki kraujų ,nukritęs ant žemęs be samonęs blondinukas ,tik spėjęs suklykti
-tha,boba su kiaušiniais
Dar spyrė gerą spyrį jam į pilvą ,gi mokėsi karatė dako ,būdama 12 . Antrasis pamatęs kas nutiko jo bičiuliui ,iškart parkrito ant žemės ir susigužė į rutuliuką .Dako tik sukikeno ;
-išprotėjęs
D' paleido šiąjam dvi gerasCrucio dozes .Klykdamas ir raitydamasis iš skausmo tik šaukė
-ne!!nee!! neee!!
Dakota tik juokėsi,tuo tarpu atsibudęs blondynka akimirksiniu šoko ant dakotos , gudriai sureagavo ši,persivertė,pargriaudama savo priešininką ant žemės
-užteks čia su jumis tąsytis
Šelmiškai sukrizeno
-Antonino Dolohovo
Sušuko
-turėtumėte džiaugtis,kad jūs pirmieji mano "triušiai" ant kurių išbandžiau šiuos kerus
Nusišypsojo tokia miela šypsena
-Crucio
Sušuko ir paleido daugiau nei tris dozes blondinui
-Expulso
Sušuko ant to antrojo ir iškart atsitraukė tolėliau,kadangi,ji neori likti visa apsikraujavusi,žiobaro kraujukuris tuoj sprogs. , baigus sprogimui atsisuko į blondiną visdar klykiantį iš skausmo
-nagi nagi,garsiau
Sušuko ant visos gatvės garsiai nusijuokdama. Blondinas tik inkštė iš skausmo
-nee,pala,negaliu čia taip taves greit nužudyti ,reikia palikti kokį įrodymą kad aš čia buvau
Pradėjo mastyti ,prieštai paleidusi Imperio kerus
-dabar,tu turi ,nusipjauti sau visus vienos rankus pirštus
Greit sugalvojusi ,kikendama stebėjo ką daro šis žiobaras, aišku,buvo ir daug kraujo ir daug klyksmo
-the the, ami tikrai bus sužavėta
Evil smile
-oh,aš čia su tavimi ilgai nebežaisiu
Numojo rankele
-but noo,man visdėlto reikia dar klyksmo
Sukikeno
-kad sukiltu visas miestas,pažiūrėti kas čia atsitiko
Pabaigė tokiu gailiu balseliu ir nuleido antakėlius lyg vargšas šunelis
-Inflamarae
Sušuko
-Locomotor Wibbly
Sušuko ir galiausiai ištarė tą
-Avada Kedavra
Sukikenusi apsižvalgė,išgirdusi atvykstančias policijos mašinas ir vis garsesnias jų sirenas ,dingo iš gatvės oru.

Iš už kito gatvės kampo išniro Pėtka. Mergina, eidama gatvele, visiškai nesidairė į personas, kurios skubėjo vis kitur. Agnieszkai tai iš tiesų ir nebuvo įdomu - ji buvo sutelkusi visą dėmesį į knygą, kurią neseniai nusipirko iš knygyno. Merginos rytinis ritualas visad būdavo žingsniuojant gatve išgerti žiobariškos kavos ir krautuvėlės, pavadinimu "Starbucks". Atvertusi knygą, ji žingsniuodama akimis bėgo puslapio eilutėmis, retkarčiais gurkštelėdama deginančios kavos.

Nusprendęs rytą pradėt nuo pasivaikščiojimo pačiame UK centre, Londone, kuomet gatvėse malasi ne per daugiausiai snukių, iš kito gatvelės galo ėjo Depp'as, link to pačio garsiojo Starbuckso, iš kurio žygiavo Pėtka. Kadangi buvo su akiniais nuo saulės, o kur dar tai, jog pati lenkė buvo sukišusi veidelį į knygą, prasilenkė su mergina neatkreipęs į ją per didelio dėmesio, tačiau paėjęs dar kelis žingsnius, stabtelėjo ir apsisuko. Nuo akių nutraukęs akinukus, nužvelgė toliau sau ramiai žygiuojančią merginą.
- Agnieszka? - galiausiai prabilo, žengteldamas arčiau, kaip kad spėjo, pažįstamos merginos.

Mergina, išgirdusi savo lenkišką vardą, stabtelėjo ir pirmą kartą šiandien gatvelėje pakėlė akis nuo knygos, ir kiek susidomėjusi pažįstamu balsu, atsigręžė į rudaplaukį vaikiną ir prisimerkusi nužvelgė jį nuo kojų iki plaukų. Atpažinusi senai matytą snukutį, lenkė šyptelėjo ir paėjėjusi arčiau jo, pakėlė akis į kiek aušktesnį už ją vyriškį.
- Deppai! Senai nesimatėm, - sukikeno, pakeldama plastmasinį puoduką iki lūpų ir gūrkštelėjusi kiek jau prašalusio, energingo gėrimo.

Užkabinęs akinius nuo saulės ant savo maikutės apykaklės, ramiai stovėjo vietoje šypsodamasis ir leisdamas Agnieszkai geriau vaikiną nužiūrėti. Tiesą sakant, pats padarė lygiai tą patį: nuskenavo nuostabiai išsilaikiusią merginą, žvilgsniu trumpam stabteldamas ties jos kūno linkiais. Išgirdęs beveik pasiilgtą lenkės balsą, jeigu tik įmanoma, išsišiepė dar labiau.
- Seniau nei senai, - kiek prisimerkęs tarė, bandydamas atmintyje atkapstyti paskutinį savo susitikimą su Pėtka. Metęs tą reikalą, visgi nusprendė, kad aukštąja matematika užsiiminėti dabar ne laikas, ištiesė rankas į merginą ir prisitraukęs ją į savo glėbį, apkabino. Netrukus atsitraukęs, pirštais perbraukė per savo nežymiai susitaršiusius rudus plaukus ir įsižiūrėjo į Ag veidą.
- Pasakok, - išsišiepęs Depp'as, kuriam magėjo sužinoti apie visus pokyčius įvykusius merginos gyvenimo nuo pastarojo jų susitikimo, paragino kuo greičiau atskleistivisas naujienas.

Agnieszka gūžtelėjo pečiais, ir paslėpė knygą už savo nugaros. Mergina nuoširdžiai nusišypsojo, ir kiek pakedeno savo plaukus. Aiškiai matėsi, kad lenkė norėjo nors kiek įtikti Johnniui nors įvaizdžiu. Pėtka gūžtelėjo pečiais, ir pati ištiesusi vieną ranką, kurioje ir tai laikė greitosios kavos puodelį, apkabino senai matytą draugą ir kiek atsitraukė. Pajutusi, kaip vaikinas perbraukė kartelį per jos plaikus, kiek sudrebėjo, tačiau nežymiai, stengdamasi to neparodyti. Pėtka atsitraukė ir išgėrusi kavą, pamatė prie krautuvėlės stovėjusią šiukšlinę. Priėjo prie jos ir kiek pasilenkusi įmetė tuščią plastmasinį puodelį. Grįžusi prie Deppo, žvilgtelėjo į jo baltinius.
- Amm, abejoju, ar tau tai bus įdomu, bet kažkaip sugebėjau tapti Hogvarto direktore, stengiuosi būti bad-ass mokykloje, bet šiaip už jos esu tokia nekaltutė kaip ir visada.

Aiškiai pastebėjęs merginos mėginimą įsitikti, nejučiom kiek subtiliau nusišypsojo, nežymiai primerkdamas akis. Užkliudęs jos žvilgsnio trajektoriją, siekiančią šiukšliadėžę, kiek pasitraukė, leisdamas Ag praeiti. Susikišęs rankas į kišenes, kurių vienoje kaip visada nešiojosi cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį, pasivargino prieiti arčiau nutolusios merginos, vėl gi sudarydamas mažesnį atstumą tarp jų abiejų. Išgirdęs apie naująsias merginos pareigas, maloniai nustebintas kilstelėjo antakius, tačiau jai prabilus apie savo ketinimus būti blogiete prie mokinių akių, nesusilaikęs sukikeno.
- Bad-ass? Mieloji, tas įvaizdis tau visai netinka, - pareiškė, nė akimirkai nesuabejodamas savo žodžiais. - O šiaip... nežinau, sveikinu dėl naujo posto, - kiek klausiamai ištarė, nebūdamas labai tikras ar pati lenkė dėl direktorės pareigų džiaugiasi.

Agnieszka supratusi, kad jis perprato mėginimus jam patikti, kiek nuraudo, tačiau nenuleido akių, galutinai jam parodydama, kap stengėsi įtikti. Gūžtelėjusi pečiais, rankomis sugraibė rankinuką, kuris kabėjo ant jos peties. Viena ranka pasiekusi užtrauktuką, atitraukė ir žvilgtelėjo į savo sidabrinės spalvos rankinuko turinį: kuklūs akių šėšėliai, mini veidrodukas, kelios knygos, tušinukas bet kokiems atvejams. Įsimetusi knygą į rankinuką džiaugsmingai išsišiepė pajutusi, kad pagaliau jos rankos visiškai laisvos. Išgirdusi kikenimą, susiaurino regėjimą ir piktai žvilgtelėjo į Deppo rudas akis.
- Aš bandau būti bad-ass, nes tik taip galiu suvaldyti tuos velnio vaikus. Dėja, vienas vaikas tiesiog nepakluso man. Ir išėjo iš pamokos. Toks Erickas Way. Nemėgstu aš jo, - papurtė galvą, kartu pasipurtydama ir plaukus. - Ką pats papasakosi? Kas geresnio pas tave? - sukikeno, stebėdama jį.

Agnieškai prasisegus savo iš pažiūros brangų rankinuką (su tokiu atlyginimu, kurį gauna už MM ministro darbą, ponas Deppas tokių jai pripirkti galėtų nors ir visą tuziną), beviltiškai atsiduso perversdamas akis, nusprendęs, kad mergina pradės kažko ten ieškoti. Žinant tai, kokia "tvarka" paprastai būna moterų rankinėse, iš anksto susitaikė su ta mintimi, jog gali tekti ilgai laukti kol ji nedidelio tūrio rankinėje tarp krūvos daiktų susiras tą vienintelį ieškomą, todėl tikrai nuoširdžiai nustebo, kai lenkė tą visą savo reikalą sutvarkė per rekordiškai trumpą laiką. O be to, pasirodė, kad Deppas klydo ir ji ten nieko neieškojo, tiesiog įsimetė šiuo metu nebeskaitomą knygą.
Pastebėjęs akimirksniu persimainiusį merginos žvilgsnį, pabandė surimtėti ir pats, nenorėdamas pasirodyt per daug nerūpestingas ar vėjavaikiškas.
- Way? - kilstelėjo antakius išgirdęs labai pažįstamą pavardę. Nejučiom puse lūpų šyptelėjęs, visgi Vėjus buvo vienas iš tų, kurie pakliuvo į siaurą Johnnio draugų ratelį, tiesiog reikšmingai nutylėjo savo nuomonę apie Amės sūnėną. Galiausiai iš Agnieszkos pusės išgirdęs tą klausimą, kurio taip laukė, veide išlenkė pasididžiavimo kupiną šypseną.
- Nudėjau Voldemortą, - laimingas prasitarė. Ir nors buvo Mirties Valgytojas, lygiai taip pat kaip ir prieš jį stovinti mergina, nepabijojo (kokia čia baimė, Deppas nebijojo to senio net tada, kai jis buvo gyvas) ištarti ex tamsos valdovo vardą, kurio jo pavaldiniai šiaip negali sakyti. Sukikenęs, ranka dar kartą persibraukė per savo plaukus, kuriuos vėlei sutaršė tas prakeiktas vėjelis.
- Kaip čia pasakyti... - kiek prisimerkė. - Dabar aš ne tik Tamsos Valdovas, bet dar ir Magijos Ministras, - galiausiai ištarė kulminacinius žodelius ir plačiai išsišiepė.

Agnieszka pasekė jo žvilgsniu iki savo rankinės ir jau susiprotėjo, kad jis pamanė, jog ji ten rausis, kuisis, ieškosis lūpų dažų, blizgių, akių vokų šėšlių ir veidrodėlių. Sukikenusi ir vėl išplėtusi savo akiratį, maloniai žvilgtelėjo į Deppą. Šis vaikinas iš tiesus gan patiko lenkei - aukštas, pavyzdingas, šiaip rimtas, draugiškas, ir su juo įmanoma paplepėti. Buvę Pėtkos vaikinai toli gražu tokie nebuvo. Jie labiau būdavo panašūs į mėmes. Kadangi buvo dušna, lenkė kiek prasisagstė kelias baltinių sagas, pasivedindama viena jų pašone. Išgirdusi, kad Johnnis nudėjo Voldemortą, net žagtelėjo iš nuostabus ir išplėtė akis. Dabar mergina iš ties džiaugėsi, nes Mirties Valgytojų būrio vado postą užims ne tokia žiauri persona, nors iš dalies ji nežinojo, ar J. C. yra toks nekaltutis, kokiu dedasi. Tačiau Ag tik gūžtelėjo pečiais, per daug nesigilindama į Johnnio Christopherio reputaciją.
- Dabar man privalai viską papasakoti, kaip tu jį nudėjai. Juk jis "ponas nenugalimasis", tavo burtai jį turėjo tik pakutenti. Bet tu neįsižeisk, - rimtai sumurmėjo, žiūrėdama jam į akis ir įvaizduodama, kaip vaikinas, kuris dabar stovi prieš ją, nudeda Voldemortą. Patį tamsos valdovą. Poną nenugalimąjį. - Wait a second, tu pažįsti Way? Iš kur? - susidomėjusi atydžiau nužvelgė jį ir sustojo ties jo krūtine.

Agnieškai prasisagsčius savo baltinių sagas, natūraliai suprantama jog vaikinas nukreipė savo žvilgsnį būtent ties atsivėrusia dekolte. Stengdamasis savo akyse nuslėpti gašlumą, kurį, pripažinkim, stovint prieš tokią merginą suvaldyti buvo sunkoka net tokiam vyrui kaip Deppas, galiausiai atitraukė akis nuo draugės krūtinės ir kilstelėjo žvilgsnį ties jos akimis.
Po savo žodžių sulaukęs būtent tokios reakcijos, kokios ir tikėjosi, visgi kažkiek įžeistas prisimerkdamas susiraukė.
- Leisk tau priminti, jog aš mokiausi juodųjų magų mokykloje. Manai Voldemortui aš patikau vien dėl savo būdo? - kilstelėjo antakį, iškeldamas ganėtinai retorišką klausimą. - Jis puikiai suprato, kad aš esu galingas, - su menka šypsenėle tarė. - Aš suradau ir sunaikinau visus septynis jo horokrusus, - galiausiai atskleidė savo paslaptį. - Be jų jis ne toks galingas, - kiek tyliau pridūrė susiraukęs. Išgirdęs klausimą, sumirksėjo ir pasekė merginos žvilgsniu, sustojusį ties užkačiolinta J. C. krūtine.
- Pažįstu, - atsakė linkteldamas. - Sakykim... susipažinom per jo tetą, - nejučiom sukikeno.

Lenkė sukikeno ir pasitaisė maikutę, norėdama, kad ji bent kiek aptemtų jos dailias kūno linijas ir formas. Kiek patempusi žemyn už maikutės atlapų ir juodai medžiagai aptemtus jos figūrą, patenkinta dar nužvelgė rezultatą ir pakėlė akutes į Johnnio rudas akeles. Ilgai jas stebėjusi, tiesiog nusišypsojo, parodydama savo nuostabiąją šypseną, kurią naudoja gan retokai.
- Nori pasakyti, kad ten viskas sustiprinta? - Ag sukikeno ir iš jo žodžio supratusi, kad jis kiek supyko už tokį "paženimą", tik atsiprašomai sukikeno ir prikando lūpą. - Oh, tai va kame šuo pakąstas, right? Tu sunaikinai visus jo horokrusus, tada jau nužudei, kai jis nebeturėjo jokių galių? - toliau žiūrėjusi į jo krūtinę, kiek susigėdo ir nuleido akis žemiau. Ties savo batais.
- Oh, ta... Amiki Scott, right? Girdėta ji Mirties Valgytojų būry, dabar ištekėjusi už kažkokio Allano, tiesa? Nelabai aš gilinuos į jų gyvenimą, man tai tieisog neaktualu, - gūžtelėjo pečiais, pakeldama akis nuo savo batų. - Įdomi tą jų šeimynėlė, - pridūrė ir žaviai sukikeno.

Agnieškai, rodos, specialiai žemyn patempus savo bliuskutę, prikando lūpą, kaip mažas vaikas kovodamas su noru žvilgtelti žemiau, o galiausiai ir pasielgti kiek drąsiau. Of course, čia tam ne vieta ir ne laikas, tačiau žinant tai, kokių pastangų reikėjo norint susivaldyti ir tai, kiek mažai valios Johnny turėjo, iš jo tikėtis buvo galima absoliutiškai visko. Nužvelgęs tą nuostabią merginos šypseną, kurią, iš tiesų, ir patsai senokai jau matė, palaimingai šyptelėjo.
- Ten visai kitoks mokymas. Ten nėra tokios idiotiškos sistemos kaip Hogvartse, be to, Durmštrange pirmu numeriu eina pamoka pavadinimu "Juodoji magija", - iš lėto paaiškino. Ag'ui pagaliau supratus įvykdytą Deppo planą, atsiduso, susikišdamas rankas į kišenes ir nukreipdamas žvilgsnį į tolyn siaurėjančios gatvelės horizontą, nusprendęs kol kas neatskleisti iš kokių paskatų nusprendė Voldį nudėti. Juk tai per jį Johnis turėjo nužudyti savo merginą, priešingu atveju jau senai gulėtų šešios pėdos po žeme.
- Nežinau, su jos šeima susipažinti dar negavau progos, - gūžtelėjo pečiais, vėlei grąžindamas žvilgsnį ties lenkės veidu. - O su Ame mes kartu mokėmes, - kikendamas prisipažino.

Ag kiek įtariai pažvelgė į J. C., nė nenutardama, apie ką jis galvoja. Gūžtelėjusi pečiais, pasitelkusi delno pagalbą kiek pašiaušė plaukus, norėdama iš ties sudaryti gerą savo įvaizdį. Ne vien dėl noro įtikti Deppui, bet dėl to, kad dar ji buvo nupalanavusi visą dieną vaikštinėti Londonu. Come on, juk ir lenkei reikia kada nors pasidaryti atostogų, o kai Hoge nieko nevyksta, tai ir nebūtina prižiūrėti nieko. Ir beto, jei vakar ir užvakar neatsirado jokių riekalų, kuriems įgyvendinti kitiems reikėtų Pėtkos, tai tuo labiau ir šiandien niekas neateis į jos kabinetą su prašymu išmesti iš darbo arba šiaip nušalinti nuo pamokų.
- Ou, turėsi mane kada nors ten nukeliaudinti, labai norėčiau sužinoti, kuo ten geriau. Ir gal kada nors įvesiu tokią tvarką ir Hogvartse, niekas nežino, - sukikeno, jau įsivaizduodama, kaip Hogvartsą padaro panašų į juodosios magijos mokyklą. - Juk tu mokeisi Durmštrange, tiesa? Ten iš ties puikiai gali daug ko išmokti, ir galiausiai, ten juk sustiprintas mokymasis, negu Hogvartse. Ir beto, užjaučiu dėl merginos. Ir užjaučiu dėl to, kad tu ją pats turėjai nužudyti, - atsiduso, išties užjausdama Johnny Christopherį.
- Ve, naujieną pasakei. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tu ir Amiki buvot bedraklasiai. Jei tau dabar pagal viską dvidešimt aštuoneri, tai ir jai dvidešimt aštuoneri, right? - sukikeno, mąstydama.

[[waaaait... iš kur ji žino apie jo paną? juk jis nieko nesakė xDD]]

- Jeigu aš tau atskleisčiau kur randasi ta mokykla, turėčiau tave nužudyti, - linksmai tarė, nenorėdamas, kad Pėtka per daug sureikšmintu jo žodžius. Klausydamasis merginos žodžių apie hogą ir ketinimus sugretinti dvi mokyklas, nukopijuojant vienos idėją, tiesiog linksėjo abejingai žvalgydamasis aplinkui, tačiau jai prakalbus apie Charlottę, akimirksniu sustojo, iš lėto žvilgsnį grąžindamas ties merginos akimis.
- Iš kur tu apie ją žinai? - susiraukė, mintyse greitai permesdamas pastaruosius susitikimus su Agnieška ir bandydamas prisiminti ar tikrai taip paprastai išpliurpė apie Lottės nužudymą vardan grupuotės. Ranka prie širdies pridėjęs visais švenčiausiasiais prisiekti Deppas galėjo, jog apie tokį dalyką nesakė niekam. Ir negalėjo pasakyti net prisigėręs, kas įvyksta gana retai - per tiek laiko vyro organizmas tiesiog priprato prie alkoholio lygiai taip pat kaip ir prie pastoviai vartojamo nikotino. Kalbai vėl pasisukus apie Amiki, kiek atlyžo nutaisydamas švelnesnius veido bruožus nei prieš tai.
- Ne, ji už mane porą metų jaunesnė, - šypteldamas atsakė. - Žinai... - nutęsė, savo plataus regos lauko pagalba apsižvalgydamas net nepajudinęs galvos. - Man tikrai malonu su tavim būti, bet tu akivaizdžiai turi reikalų, į kuriuos kištis nenoriu, be to čia ne pati geriausia vieta šnekučiuotis, - ūmai susiraukė, nužvelgdamas pro šalį praeinantį kažkokį benamį, nuo kurio aiškiai sklido stiprus alkoholio tvaikas. - Galiu tave kurį vakarą pakviesti į kavinę? - galiausiai priėjo prie visos savo prakalbos esmės ir sumirksėjo.

- Žinok, būtų visai įdomu šitą variantą išbandyti, būtų smagu mirti nuo tavo rankos, - gan... gundančius balsu sumurkė, kas tikrai nebuvo būdinga lenkei. Na, ji išties niekada "nekabindavo" ir toli gražu neviliodavo vaikinų tokiais būdais. Vėl nusišypsojusi savo pačia nuoširdžiausia, mieliausia ir gražiausia šypsena, kuri išties atrodydavo gražiai.
- Nejaugi niekada neminėjau, kad esu legilimantijos meistrė, a? - prisimerkusi pažvelgė į Johnny Christopherį. Mergina mėgdavo girtis savo sugebėjimais, tad turbūt ir praleido progą, paminėti Deppui apie savo minčių skaitymo sugebėjimus. Pėtka prikando lūpą ir nuleido akis. - Aš prisiekiu, kad niekam nesakysiu, - atsiduso linktelėdama.
- Tai aš tada nesupratau, kaip jūs galėjote mokytis kartu ir būti klasiokais? - susiraukė ir prikando lūpą. - Iš tiesų tai toli gražu neturiu reikalų, šiandien man išeiginė, visą dieną būsiu Londone ir galvosiu ką veikt, bet jei nori mane nustebinti nusivesdamas mane kur nors vakare, aš tikrai sutiksiu su tavimi eiti, - sukikeno ir linktelėjo.

Maloniai nustebintas rimtai gundančio Agnieszkos poelgio, absoliutiškai nebūdingo tai Agnieszkai, kurią Johnnis pažinojo, nesusilaikęs puse lūpų šyptelėjo ir palinko link merginos.
- Nuo mano rankos tau patiktų ne tik mirti, - sušnabždėjo kiek primerkdamas akis ir galiausiai sukikendamas. Atsitiesęs, papurtė galvą, imituodamas neigiamą atsakymą.
- Nesakei, - sumurmėjo kažkiek nepasitenkinęs. - Būtų puiku, jeigu daugiau taip nedarytum, - ir nors tai buvo savotiškas prašymas, vaikinas ištarė žodžius su šiokiu tokiu pasipiktinimu ir primygtinimu, neketindamas priimti neigiamo atsakymo šiuo prašymu.
- Mes kartu mokėmės, tai nereiškia, kad buvom klasiokai, - mažumėlę susierzinęs lenkės nesusipratimu tarė. Išgirdęs apie šiandieninę Ag išeiginę, akimirksniu pamiršo pasipiktinimą bei susierzinimą, gerokai pralinksmėdamas, savo galvelėje jau kurpdamas planus į kokią specialią vietelę reikėtų nusitempti merginą, kad ją tikrai nustebinti.

Sukikenusi, nes lenkei turbūt tai ir pavyko, jos manymo, prikando lūpą ir nebabijojusi uždėjo delną ant išteniruotos krūtinės ir išsišiepė.
- O kas man dar galėtų patikti, gal teiksiesi apšviesti mane savo protu? - kiek garsiau nei jis paklausė Deppo ir kilstelėjo antakį, nusišypsodama ir nuleisdama akis žemyn.
- Umm... Atleisk. Daugiau taip tikrai nedarysiu. Tiesiog norėjau sužinoti, ką šiuo metu galvojau, - gūžtelėjo pečiais ir atsiprašomai žvilgtelėjo pro blakstienas į jį. Toks Agnieszkos atsiprašymo metodas dažniausiai suveikdavo, nes tas žvilgsnis būdavo toooks mielas.
- Aš kažko nepagaunu? - susiraukė, pasižiūrėdama į jį gan prisimerkusi. Pastebėjusi, kaip greitai pakito J. C. nuotaika, pati nejučia išsišepė ir prikandusi lūpą sukikeno. Tyliai. Kad tik jis išgirstų.

- Tu net nustebtum, - šypsodamasis kilstelėjo antakius, kalbai pasisukus apie pono Deppo galimybes patenkinti moterį. Pastebėjęs tą nekaltą mielą žvilgsnį, kuris ir šį kartą suveikė be išimties, atsiduso.
- Ir kaip aš ant tavęs galiu pykti? - ganėtinai retoriškai paklausė beveik beviltišku balseliu, švelniai suimdamas Agnieszkos ranką, buvusią vaikinui ant krūtinės.
- Nepagauni, - gūžtelėjo pečiais. - Bet žinai, tai tikrai nesvarbu, - galiausiai sukikendamas patikino.

[[ok... kokią valstybę/kokį miestą man sukurt? kur lėksim? xD]]

- Galėtum išbandyti mane ir pažiūri, ar aš nustebčiau, - prikandusi lūpą pažvelgė į jį ir sukikeno. Agnieszka šį sakinį išbėrė gan dviprasmiškai, ir lenkė tikrai tikėjosi, kad Deppą tą "dviprasmiškumą" supras.
- Gal tiesiog tau ir nereik ant manęs pykti? - išties meiliai nusišypsojo ir vėl pakartojo tą savo atsiprašymo žvilgsnį. Pėtka sukikeno ir prikando apatinį lūpą.
- Oh, aš išties norėčiau pagauti, bet šį kartą galėsiu ir apseiti nesigilinusi, - linktelėjo.
((Umm, Saint-Tropez paplūdimyje ką nors paveikt? :DD))

[[Paplūdimyje? C'mooon, MV vadas gal nesistaipys su glaudėm kažkur prie jūros? xDD]]

Po Ag išsakytos dviprasmybės, Deppas tik kiek prisimerkęs šyptelėjo. Iš tiesų tai, visus sekančius merginos žodžius ir žvilgsnius praleido pro ausis/akis, mat dar kartelį žvilgsniu nukrypo gerokai žemiau lenkės veido, ties įspūdingais iškilumais. Ne tai, kad Johnny pirmą kartą matė tiek draugės kūno (prisiminkim anktesnius jų susitikimus, atsitiktinius ar ne, kai mergina pasidabinus buvo gerokai atviresniom drapanėlėm), bet dėl pademonstruotos Agnieszkos drąsos kone pirmą kartą rimtai norėjosi tą drabužį nuo jos nurengti.
Suvokęs, kad kiek per ilgai užlaikė tylą, nežymiai šyptelėjo paleisdamas merginos rankutę ir susirado jos akis žvilgsniu.
- Susitiksim vakare? - kilstelėjo antakį, išlaikydamas tokią pačią šypsenėlę.

[[Soo? xDD Kas čia tokio MV vadui vartytis ant smėliuko? :DD]]
Agnieszka gūžtelėjo pečiais ir pastebėjo kiek palinkusį link jos Deppą. Apsimetusi, kad tikrai nieko nepastebėjo, kur jos akys nukreiptos, tiesiog apsimestinai susidomėjusi apžvelgė. Kai šis atsitokėjo, lenkė atsuko akis ir nusišypsojo jam. Dar kiek palaukiusi jo ranką, atsiduso, kai šis ją paleido.
- Gerai, o kur? - paklausė, pasidomėdama, ir norėdama sužinoti, kur jis ją vesis.

- Kur nors, - sukikeno, nenorėdamas išsiduoti, jog iš tiesų tai dar net žalio supratimo neturėjo apie tai, kur reiktų merginą nusivesti. - Žinai... - nutęsė kiek prisimerkdamas ir įsižiūrėdamas į merginos akutes. - Jeigu tu neturi kokių nors didelių ir svarbių reikalų, kurių negalėtum atidėlioti vėlesniam laikui... galim porai dienų išvykti kur nors toliau, į užsienį, - gūžtelėjo pečiais stengdamasis apsimesti maždaug abejingu tuo atveju, jeigu kartais jo pasiūlymas būtų atmestas dėl Ag reikalų. - Neabejoju, kad tau reikia atsipalaiduoti ir pailsėti, - nusišypsojo.

Išgirdusi apie siūlymą išvykti iš šio miesto, palaimingai iškėlė antakius. Well, ne visada lenkei pasitaikydavo galimybė pabėgti nuo rūpeščių ir pasivartyti kokiame nors paplūdimyje ant smėliuko. O vienai tiesiog nebūtų ką veikti. Agnieszka prikando lūpą ir su ranka nusibraukė plaukus, užmesdama juos ant dešinio peties.
- Aš laisva. Ir tikrai mažiausiai keturias dienas. Ir aišku, kad sutikčiau kur nors iškeliauti kartu su tavimi, - kikendama apžvelgė į jį pro blakstienas, kol galiausiai apsisuko ant kulno ir nuėjo.

Išgirdęs Agnieszkos žodžius, iš lėto nusišypsojo, atsikratydamas to sukurto abejingumo savo veide.
- Tada žinai... - kiek prisimerkė, savo galvelėj dėliodamas artimiausių keturių dienų planą. - Padarom taip. Per šiandien susirink savo daiktus, susitvarkyk ir pasiruošk. Ryt iš ryto tave pasiimsiu ir galėsim lėkt, - išdėstė, net neketindamas keisti savo planų ar laukti merginos sutikimo arba kokio nors pakoregavimo. Teikęsis iš kišenių ištraukti rankas, sudėjo jas ant lenkės pečių ir pakštelėjo jai į skruostą.
- Oh, nepamiršk pasiimti maudymosi kostiumėlio, - mirktelėjo atsitraukdamas ir sukrizeno. Atsisveikinęs, dar mostelėjo ranka Pėtkai ir apsisukęs nukeliavo link Starbuckso, kuris ir buvo pagrindinis šio Deppo pasivaikščiojimo tikslas.