Kažkur esanti gatvelė, kuri veda kažkur. Šalia jos stovi kavinė

<>

Gabrielė atsirado čia oru. Apsižvalgiusi ir visa pasitempusi ji nužingsniavo gatvele, c'mooon juk ji ką tik tapo Anglijos princese (chuckle). Gabė savo kaukšinčiais kulniukais nužingsniavo ir pamačiusi kažkokią padoriai bei gan prabangiai atrodančią kavinę. Nusipurčiusiu nuo veido savo ilgus, palaidus plaukus ji švelniai spustelio ir palenkė stiklinių durų rankeną siekdama ne ko kito, o kad atsidarytų durys. Įėjusi vidun ir tyliai uždariusi duris ji ilgai negalvodama nužingsniavo prie vieno iš dviviečių staliukų. Spraktelėjusi pirštais ir paėmusi padavėjo ką tik atneštą meniu ji pradėjo žiūrėti valgių paveikslėlius, nes matyt skaityti mergina nemėgo, arba tiesiog tingėjo. Išsirinkusi labai skaniai atrodžiusį pyragaitį ji pradėjo laukti padavėjo kuris turėjo priimti Gabės užsakymą. Niekaip jo nesulaukusi mergina pasitaisė ant piršto turėtą žiedą su užrašu "Gabrielle de Howardson" prisimindama Willą.

Visa susiparinus, susierzinus ir nervuota, gatvelėj atsirado Monica. Tiesą sakant, ji pati nenutuokė kur dabar randas; iš Deivio namų visai nepagalvojus, oru dingo į random vietelę - būtent todėl nežinojo kur atsidūrė, juk neturėjo kažkokio konkretaus tikslo. Tiesiog nuo visko norėjo pabėgti kuo toliau. Apsižvalgiusi po vietą ir žvilgsniu užkabinusi čia netoliese stovinčią kavinę, nuo akių nusibraukė grifką ir žengė link pastato. Pasiekusi duris, jas pravėrė ir įėjo vidun, kur bergždžiai apsidairiusi,pasuko prie baro, idant pasiimtų sau meniu. Visai netyčia Moncė pastebėjo pažįstamą veidą. Labai pažįstamą, ir tiesą sakant, labai senai bematytą. Veide iš liėto įžiebusi plačią šypseną, rankose laikydama pasigriebtą menių aplanką, priėjo, ne, tiksliau tai pristryksėjo prie Gabės staliuko.
- GABEE! - sukrykštė ir ištiesusi rankutes, stipriai apsikabino draugę.

Išgirdusi pažystamą, labai pažystamą balsą ji nuleido žvilgtelėjo pro menių kraštelį, tačiau pamačius personą, tas menių savaime iš rankų iškrito. Gabė pašoko iš savo vietos ir išskėtusi rankutes pripuolė prie Moncės ir davė giga hugą.
- MONCEEEE! - dar kiek palaikiusi ją suspaustą Gabė galų gale paleido draugę ir pasižiūrėjo į ją. - Kokie vėjai tave čia atpūtė?



[[Moncė galėtų pastebėti Gabės žiedą ir tai, kad į Gabę visi žiūrėdami šnipšdasi]]

[[O tu galėtum išmokti teisingai rašyt žodį "šnabždasi" ]]

Gabei atsitraukus, Mo ant staliuko padėjo savo meniu ir suėmusi merginą už rankučių, įdėmiai ją nužiūrėjo.
- Galėčiau tavęs paklausti visiškai to paties, - sukikeno. - Ir... oh, kas čia? - sumirksėjo, ant draugės rankos pastebėjusi žiedą. Prisitraukusi Gabės ranką sau prie akių, įdėmiai nužvelgė kažkokio metalo lydinį ant jos piršto. - De howardson? - sugebėjusi įskaityti užrašą, paleido merginos ranką ir iškėlė antakius.

Pasižiūrėjusi į savo žiedą ji prisidengusi burną sukikeno ir tarė:
- na.. Man pasipiršo. - tyliai ir greit pasakė. - ir žinoma aš sutikau. - vėl sukikeno ir spragtelėjo pirštais, kad ateitų padavėjas.

- Taau? Pasipiršo? - išpūtusi akutes, Moncė sumirksėjo. - Die, Gabrielle, sveikinu... - sukikeno ir dar kartelį apkabino draugę. Ir nereikėjo turėti Šerloko įžvalgumo, kad pastebėtum tokį nelabai tikrą džiaugsmą. Iš viso, kas čia per kalbos apie santykius, kai Mo pati visai nesenai trenkė durimis Wattsui prieš nosį? O.o Laimini žmonės negali kalbėt apie savo santykius su vienišais žmonėmis. Taip negalima. Tai tas pats kaip... į AA klubo susirinkimo atsinešti alkoholio, diee. Atsitraukusi, keliskart sumirksėjo ir nusišypsojusi, pasiteiravo ar Gabės staliukas neužimtas. Nors tiesą sakant, tokios smulkmenos Monicai visiškai NERŪPI, todėl net nelaukusi atsakymo, prie jo įsitaisė.

Nusišypsojusi Moncei ir linktelėjusi ji toliau stebėjo jos veiksmus. Kai draugė pasiteiravo ar jos staliukas neužimtas Gabė taip tyčia nepateikė atsakymo, nes kuo puikiausiai pažinojo Mūū ir savaime suprantama, jog ji suprato, kad Moncei tai absoliučiai nerūpi. Žinoma nepamirškime, kad Gabė jau buvo išsikvietusi padavėją, kuris jau traukė link jų staliuko. Kai jis jau buvo vietoje Gabė tokiu lipšniu balseliu tarė:
- šitą. - ir piršteliu parodė į savo išsirinkto patiekalo paveiksliuką. Padavėjas užsirašė patiekalo pavadinimą ir pasisuko Moncės pusėn. Kai ir ji užsisakė sau maisto, o padavėjas pasišalino Gabė apžiūrinėdama kavinės patalpas paklausė Moncės:
-o kas pas tave naujo?

Įtaisiusi savo subiniuką ant kėdės, Moncė atsivertė meniu ir akimis permetė valgių pavadinimus. Yeaah, skirtingai nei išpindėjusi princesė Gabė, Moncė viską SKAITĖ, o ne akis į paveiksliukus ganė. Mėlynai nulakuotu nagu bakstelėjusi į kažkokių salotų pavadinimą, šitaip paordydama padavėjui ką valgys, palaukė kol tas užsirašys jos užsakymą ir tik tada užvertė meniu ir jį jam padavė. Žvilgsniu nusekusi nueinantį padavėją, nukreipė akis į draugę ir alkūnėmis įsirėmusi į stalo paviršių, parėmė smakrą delnais.
- Kas man nutiko - visai nesvarbu, geriau pasakok apie save, - šyptelėjo.

- Munciau, jeigu taip sakai kažkas tave slęgia. - labai moksliškai tarė Gabėė. Taaaip, ji puikiai mokėjo skirti savo draugių nuotaikas, o ką jau kalbėti apie Moncės. Kol Mūū dar nepradėjo pasakoti greit pridūrė. - Prieš keletą dienų tapau mūsų šalies princese ir netgi turiu karūną. - suklapsėjo akutėmis ir įsmeigė jas į Moncės veidelį, duodama ženklą kalbėti ir nekomentuoti Gabės padėties.

- Visai ne... - pavartė akis Mo, rimtai nenorėdama kalbėt apie tai, kas jai nutiko. Išgirdusi apie Gabę, iš lėto išpūtė akutes ir sumirksėjo. - Die, mieloji, tu nenustoji manęs stebinti. Pirma sužadėtuvės, paskui princesė, karūna... - sukrizeno, visiškai ignoravusi draugės ženklus. - Džiaugiuosi dėl tavęs. Tikrai, - prikandusi lūpą, sulinksėjo. - Norėčiau, kad ir man taip sektųsi.. - nutęsė, įsistebeilydama į draugę.

Nusišypsojusi Moncei Gabė pastebėjo, kad padavėjas jau atneša jų užsakymus. Padėkojusi už savo patiekalą ji tvarkingai pasidėjo servetėlę ant kelių ir pasiėmusi įrankius atsipjovė, bei įsidėjo į burną karšto patiekalo kasnelį. Tą patį veiksmą pakartojusi keletą kartų mergina pakėlė akutes į Mūū ir pasiteiravo:
- Tai kas tau nutiko? - paklausė kramsnodama salotas ar kažkokį kitą patiekalą kurį buvo užsisakiusi.

gavusi savo užsakymą, Mo padėkojo padavėjui ir į rankas pasiėmusi šakutę, ja pradėjo knibinėt užsisakytas salotas.
- Oi, Gabe, aš nemoku rinktis sau vyro, - galiausiai pareiškė atsidūsdama. - Prisimeni Deivį, apie kurį tau pasakojau? - prikando lūpą ir pakėlė akis į draugę. - Tai... pasirodo jis man dėl visko melavo, - sumurmėjo, vėl grąžindama žvilgsnį ties salotomis.

Sukramsnojusi dar kasnelį Gabė kilstelėjo antakį ir pasižiūrėjo į Moncę. Kai draugė pasisakė ji linktelėjo ir sumurmėjo:
- Mhm. - Gabė įsidėjo į burną kąsnelį savo maisto iš lėkštės kurioje patiekalo tarp kitko ten jau buvo mažokai. Vėl kilstelėjusi žvilgsnį į Moncę ji davė ženklą, kad mergina turi pabaigti pradėtą 'kalbą' ir susirinkti tinkamus argumentus, kodėl Deivis ne jai.

Pastebėjusi tą ženklą iš draugės pusės, beviltiškai atsiduso ir šakute pasmeigusi kažkokį kažkieno gabaliuką salotų indelyje, įsidėjo tai į burną. Viską sukramčiusi, pakėlė akis į Gabę.
- Jis turėjo žmoną, turi vaiką, kuriam nežinau, maždaug dešimt metų ir... - prikando lūpą. - Aš negaliu but su tokiu žmogum, Gabrielle. Aš jam per jauna, be to jis turi vaiką, - sumurmėjo, nudelbdama akis į patiekalą.

Greitai baigusi savo užkandį Gabė gražiai sudėjo įrankius vieną šalia kito, taip kaip reikia sudėti kai baigiate valgyti. Spragtelėjusi pirštu ji sulaukė padavėjo ir sumurmėjo kažką apie kavą. Padavėjui nuėjus ji įdėmiai išklausė draugę.
- Įdomu.. - sumurmėjo sau panosėje. Tada ji dar kiek pagalvojo ką čia atsakius.. Tiesa, nepamirškime to, kad Gabriellė buvo meilės ekspertė, tad galvoti ilgai jai neteko.
- Amžius ar vaikas... Tai nieko nekeičia. - pasižiūrėjo į Moncės akis. - tiesiog klausyk savo širdies. Viską apmąstyk ir nuspręsk. Juk ištikrųjų nei amžius, nei vaikas niekam netrukdo. - mirktelėjo viena akimi. Tada ji pasiėmė padavėjo pristatytą kavą ir įsidėjusi šaukštelį cukraus išsimaišė ir gurkštelėjo karšo gėrimo.

Prikandusi lupa, Monica lauke Gabes verdikto, net nesiteikdama zvilgteleti i savo salotas (uz kurias aisku sumokes Gabrielle, ania? :D).
- Tai keicia viska! - garsiai, gal net kiek per garsiai, pareiske, isgirdusi drauges zodzius. - Zinai, mano sirdis tyli ir as ja visai nepasitikiu. Jo vaikas man trukdo, - vel isikando i lupa. - Jeigu as... jeigu noresiu vedybu? - taip tyliai tyliai susnabzdejo, palinkdama artyn kitoj pusej staliuko sedincios Gabrielles. - As busiu pamote.