Allano

- Žinai ko mums reikia? Smėlio dėžės kieme, - išmetė žiauriai plačią šypseną ir nukreipė akis į Ashlę. - Princese, tau tai patiktų? - sukrizeno. - Galėtume jai nupirkti plastmasinių kibirukų, kastuvų, visokių formelių ir galės žaist savo nuosavoj dėžėj, - šypsodamasis žvilgtelėjo į Amę. - Oj nu... pusę pusės metų tavęs nebuvo namuose... - nutęsė, omeny turėdamas tą laiką, kol Amė slėpėsi nuo Allo, - ...ir šiaip, man jau jos baigėsi... - pasiteisino.

- O kodėl mes negalim į nuosavą smėliadėžę sukviest Ashlės draugų? - kilstelėjo antakius. - Ir iš vis, Ame, greičiau stok į tą mamyčių klubą, - pavartė akis. - Taip princesė greičiau ras draugų, - sukrizeno. - Man atrodo baigėsi, - prisimerkęs linktelėjo. Ne pačios skaniausios? O.O nu vsio. Įsižeidžiau.

- aišku nori, - linktelėjo, nukreipdamas žvilgsnį į Ashlę per vidurį tarp A&A. - Gerdama arbatą tavo mamytė galės susipažinti su panašiom moteriškėm ir tu galėsi susdraugaut su jų vaikais, - pirštu švelniai bakstelėjo į princesės nosytę ir sukikeno.

Apsisukęs ir atsisėdęs pas Ashlę, ta prasme, dabar kartu su mergyte žiūrėdamas į Amę ir Ashlės vietos, prisimerkė.
- Tu juk negali atsispirti šitam veideliui kąąąą? - sumirksėjo, omenyje turėdamas nuostabų dukrelės veidelį. Išgirdęs apie savo pusbratkį, iškėlė pirštą. - Rytoj gėrimus paruošiu aš, - skubiai pridūrė. Juk mums nereikia, kad Amico į Andrew ir jos draugės puodelius pripiltų druskos, kaip aną kart?

- Tau puikiai sekasi, princese, - palinkęs prie Ashlės ausytės, labai labai labai tyliai jai sušnabždėjo. Aišku omenyje turėjo mergytės nutaisytą tą nuostabų mielų veidelį su didžiuliom mėlynom akytėm, kurį jiedu su Allanu likę vieni treniravosi. Ir beabejo, kad Allo žodžiai privertė mažylę sukrizent.
- Oi, mieloji, tu nenuspėjama, - sumirksėjo, atsakydamas į Amės klausimą.

Aišku treniravosi! Kaip manai, iš kur daugiau Ashlė galėjo išmokti tą didelės akys-patempta lūpa-angelėlio išraiška veidą? O.o
- Bet tu pasielgei taip matant man, jo pusbroliui, savo vyrui, - gūžtelėjo pečiais, - pašalinė tavęs nesustabdys, - sukikeno. - Ir iš viso, jeigu ji Andrew draugė - ji jokia pašalinė, - išsišiepė. Išgirdęs Amės rytojaus planus, krizendamas sulinksėjo galva.

- Tavo vyras PUIKIAI žino kokia jo žmona gali būt pikta, patikėk, - pavartė akis. - Užtat mano žmona turi žinot, koks jos vyras gali būti atlaidus, - plačiai išsišiepė. Juk rimtai, kiek kartų Allas atleido visokias Amės nesąmones? (^)
- Pažinsim, - sukikeno.

- Ji ir turėtų džiaugtis, - sukikeno. - Well, jeigu taip nutiks... - nutęsė, kiek prisimerkdamas. - Mes, tiksliau tai aš, mandagiai juos iš namų išprašysiu ir bus viskas gerai, - plačiai išsišiepė.

- Jeigu ji nepatiks tau, reiškias nepatiks ir man, kodėl turėčiau pasilikti vienoj patalpoj su man nepatinkančiu žmogumi..? - prisimerkė. - Žinai, negalvokim apie blogiausią, - šyptelėjo, nuo Amės veidelio patraukdamas jau beveik išdžiūvusių jos plaukų sruogą. -

- Nieko tokio, aš tam pasiruošęs. Pasiruošęs nemėgti daug žmonių dėl tavęs, - išsišiepė kaip saulytė. O gal tiksliau kaip... tortas, jeigu atsižvelgsim į naudojamus smailikus skaipe. :DD - Tai... aš ir sakau... negalvokim apie tai... - sumirksėjo. Ne ne, apie blogiausią galvoti nenori niekas.

- Pff, tai aišku. Nėra tokio dalyko, kurio negalėčiau dėl tavęs padaryti, - nusišypsojo Išgirdęs Ashlės dainavimą, sukrizeno ir pažvelgė į dukrelę. - Gal užaugus ji bus muzikantė, kaip ir jos tėtis? - išsišiepė.

Šyptelėjęs, Allanas prisidėjo prie Amės plojimų Ashlei ir viena ranka apkabinęs savo dainininkę, davė ženklą vėl pradėt varyt kokią nors dainelę. Taigi dabar Allas kartu su Ashle dainavo kažką panašaus į "LALALALALALA"

Įspūdinga nata baigęs duetą, Amei pradėjus plot, Allanas išsišiepė.
- O dabar, princese, - nusilenk, - sukrizeno, taip pat padarydamas ir pats - tiesa, tik palenkė galvą, bo juk sedėjo ir nebuvo kaip nusilenkt normaliai.