Miškas

- Įrodyk.
Vaikinas susiraukė ir pasisuko į miško gilumą.

- Įrodyt? Po galais, tau dar reikia įrodymų?!
Šį kart tikrai supyko Mo ir vaikino pusėn metė stiklinę ar kažką tokio. Kaip ir buvo galima tikėtis, daiktas praskrido visai pro šalį, bet tai vistiek.

Pastebėjęs akimis skrendančią pro šalį stiklinę, vaikinas kilstelėjo antakį ir atsisuko.
- Palauk, ar aš, mums draugaujant, išgerinėjau su kitomis, ar aš kišau joms į plaukus pirštus?

- Puiku. Tiesiog suknistai puiku. Nori būt laisvas? Pirmyn. Eik iš čia. Susirask tokią, kuri nesielgs taip, kaip kad aš.
Sumurmėjo ir atsuko vaikinui nugarą.

- Aš ir nenoriu susirast kitokios, o noriu neprarast tavęs. Tad taip ir saugau.
Vaikinas atsiduso.

- Tavo nuomonės niekas neklausė.
Debtelėjo į vaikiną.

- Kažin kam čia ką reikia padaryti.
Sumurmėjo Reesas.

- Tai tik pokalbis, jei neskiri tokių dalykų.
Reesas pastatė rimtą pozą, ir, sugniaužęs kumščius, parodė nemažus raumenis.

Reesas kelias akimirkas pagalvojo, ką atsakyti Erickui.
- Klausyk, aš galiu laisvai nuimti tavo koledžui taškus, nes geri mokyklos teritorijoj.

- Nedulkinau.
Reesas prisimerkė.
- Beto, nesikabinėk.
Vaikinas linktelėjo.
- Mo yra mano mergina ir mes tik kalbamės.

Pasišalinus Erick'ui, vaikinas pats prisėdo ant dekio ir įsipylė alkoholio.
- Tai?..
Žvilgtelėjo į Mo.

Mo įdėmiai klausėsi abiejų ginčo, nors gal tiksliau tai tik prasedėjo susikaupusi, o mintimis buvo nukeliavusi kitur. Išgirdusi savo vardą, mergina palinksėjo ir pamojavo Erickui, o tada iš lėto nukreipė žvilgsnį į Reesą.
- Kas "tai"?
Kilstelėjo antakį.

Reesas kelias akimirkas nekaltai mirksėjo. Apžvelgęs miško glūdumą, pasijuto šiek tiek šaltokai. Tuomet pats supratęs, kad Monicai irgi šaltą, nusirengęs savo striukę užmetė ją jai ant pečių.
- Tai... turi ką pasakyti?
Žvilgtelėjo į jos pakeltą antakį.

Net nesumaniusi padėkoti, mergina tik stipriau įsisupo į Reeso striukę.
- Ką gi, po šito visa mokykla sužinos kas tarp mūsų buvo, tad neabejotinai ant plauko kabo tavo darbo vieta ir reputacija.
Sumurmėjo.

Reeso veidas, vis šnekant Monicai, keitėsi: liūdnėjo.
- Dėl darbo tai nieko...
Gūžtelėjo pečiais.
- ...bet kas bus tarp mūsų?

- Nežinau, atrodo, kad tik sukeliu tau problemas.
Ištarė ir žemyn nudelbė žvilgsnį Mo, nenorėdama, kad Reesas matytų jos drėkstančias akis.

Reesas atsiduso. Analizavęs merginos veidą, jis susiraukė.
- Klausyk, tu mano gyvenime keli tik laimę.
Vaikinas ištiesė rankas per dekį ir suėmė jos delnus.

- Tu juk suvoki, kad aš sugebu blaiviai mąstyti net būdama girta?
Sukikeno Mo ir šniurkštelėjusi nosimi, pakėlė akis.
- Negaliu atleist tau kiekvieną kartą po tokios nesąmonės. Aš ne tokia, kur gali pamest ir bet kada susigrąžint.

- Tai tiesa.
Reesas sukrizeno ir kilstelėjo akis į dangų.
- Kaip jau minėjau - aš nenoriu tavęs pamest ar prarast, aš tik noriu tave apsaugoti ir nenoriu, kad prasidėtum su visokiais.