Ridlių rūmai

- Oh, teisingai. Juk nuo šiol tu padori ir nekalta moteris, tiesa? - gerokai perdėtai nusišypsojo. Pribaigęs savo cigaretę, įmetė nuorūką į stiklinę su keliais milimetrais likusio džino ir palinkęs prie stalo, prisimerkęs nužvelgė Amę.
- Visi žino kokia tu esi, Amiki, - aiškiai provokuodamas moterį imtis kokių stipresnių veiksmų ištarė ir kilstelėjo antakį.

- Žinoma, - nusijuokė Christopheris, pakildamas iš savo vietos. Apsimetęs, jog nepastebėjo to, jog Amė ruošiasi trauktis lazdelę, pirštu braukdamas per tobulai nulakuotą stalo paviršių apėjo baldą ir trumpam sustojęs, nuleido viršutinio drabužio rankovę, taip uždengdamas savo degantį ženklą. Atsidūręs prie Amės, tiksliau tai, apėjęs moterį iš už nugaros, palinko prie jos ausies.
- Aš apie tave žinau viską, Ami, - tyliai, beveik vien lūpomis sušnabždėjo.

Atkeliavusi oru prie rūmų Bren lengvai perėjo pro vartus ir įėjusi į namą pasuko ten, kur turėjo būti Voldemortas. Praeidama pastebėjo moteriškus aukštakulnius ir kiek sudvejojusi nuėjo toliau. ilgai netrukusi pasiekė reikiamas duris ir pabeldusi jas pravėrė. Ko jau ko ji tikėjosi, bet tikrai išvydo ne tai. Keistai nužvelgusi Amiki, ir vieną nepažįstamą vyruką, Bren žvilgsnį nuleido į grindis, kur išvydo tysantį Voldemortą. Išplėtusi akis ji pakėlė galvą.
- Kas per...?

- Galvok taip ir toliau, man nuo to tik geriau, o turint omeny tai, jog nuo šiol aš kaip ir... tavo valdovas... - tyliai sukikeno. Primerkdamas akis įkvėpė puikiai jaučiamo moters plaukų kvapo ir atsitraukė. Durims prasivėrus ir pro jas įžengus dar vienai Mirties Valgytojai, tik šį kartą visiškai nepažįstamai, kilstelėjo antakius, nužvelgdamas nesusipratusią merginą.
- Renkasi dar daugiau žmonių, kaip žavinga, - vyptelėjo apsisukdamas ir grįždamas prie kėdės už stalo. - Kaip sakot, ką man daryti su lavonu? - lyg niekur nieko nukreipė temą, žvilgteldamas į Voldį.

- Net nepagalvojau.
Tarstelėjo Amei. Pusseserei paaiškinus kas tas tipas toks Bren nežymiai linktelėjo. O kai Amiki pristatė ją tam Johnui ji įsmeigė žvilgsnį į jį, ir linktelėjo jam pasisveikindama.

Taip ir nesulaukęs atsakymo į vieną vienintelį klausimą kurį uždavė, sumurmėjo kažką apie Amės manieras kai merginos pradėjo tarpusavyje šnabždėtis, aiškiai šaudydamos į Deppą keistais žvilgsniais. Prisėdęs ant kėdės, atgal į kelnių kišenę įkišo pakelį cigarečių ir žiebtuvėlį, iki šiol gulėjusius ant stalo krašto. Išgirdęs kreipimąsi, kilstelėjo galvą į moterį, kartu kilsteldamas ir antakius.
- Belieka, kad suvestum čia visą savo giminę, - vyptelėjo.

- Nekantrauju susipažinti su tavo dukterėčiom ir pusseserėm, - kilstelėjęs antakius tarė ir kiek įdėmiau nužvelgė Bren, tiesiog nuskenuodamas ją žvilgsniu nuo galvos iki kojų. Sugavęs jos akis, nežymiai puse lūpų šyptelėjo ir vėl nukreipė žvilgsnį į Amę.
- Neįmanoma, - trumpai atsakė, išgirdęs klausimą abejojantį dėl EX TAMSOS VALDOVO žūties. - Juo jau senai reikėjo atsikratyti, - abejingai tarė gūžteldamas pečiais.

Kalbai pasisukus apie Voldemorto lavoną or Amei priėjus patikrinti ar jis gyvas, Bren nieko netarusi žengtelėjo žingsnį šalin ir stebėjo pusseserės veiksmus, taip pat akies krašteliu sekdama ir Johno veiksmus. taigi, Voldemortas ir gyvas buvo baisus, o miręs atrodė rimtai tragiškai.

- Jeigu jie tokie patys žavingi kaip tu, tiesiog privalėsi mus visus supažindint, - prisimerkęs liguistai šyptelėjo. Moteriai atšokus nuo Voldemorto, pradėjusį skleisti tikrai nekokį kvapelį, kilstelėjo antakius. Net neketindamas iš čia naikinti lavono, simbolizuojantį tos kvailos jos valdymo eros pabaigą, bei, žinoma, pačio Deppo pergalę ir pasisekusį kerštą už merginą, sunėrė rankas, ramiai stebėdamas sceną.
- Galėtum elgtis su senuku ir pagarbiau, - lipšniai tarė ir vyptelėjo. Juk visi žinom, kad patsai Depp'as Voldžio nei kiek nebijojo jam net ir esant gyvam, ar tuo labiau, nejautė jam pagarbos, tad prašymas pagarbos lavonui iš vaikino lūpų turėjo nuskambėti tikrai keistokai.

Išgirdusi už ką Ami nemėgo Voldemorto Bren sugavo jos žvilgsnį.
- nukankino?
Visiškai nekreipdama dėmesio į Poną Deppą paklausė Amės.

Išgirdęs tą įsakmų ir griežtą balso toną iš Amės pusės, kuris nelyginant su kuoka kirto per išpampusią Deppo savimeilę, nesusilaikęs prunkštelėjo ir pakilo iš vietos. Iš lėto apėjęs baldą, galėdamas puikiai girdėti Scott ir Bren pokalbį, pasiekė vienintelę nenuverstą spintą, kur ir puikavosi buteliai su įvairiausiais gėrimais bei stiklinėmis ir taurėmis juos gerti. Kadangi į savo stiklinę sukišo cigaretės nuorūką, o noras išgerti ir numalšinti kažkiek sukilusius nervus buvo beprotiškas, pravėrė stiklines spintos dureles ir išsitraukė sau neaukštą, storo stiklo stiklinę. Pasinaudojęs dviem pirštais, specialiame inde sugraibė porą ledukų ir sumetęs juos į stiklinę, pasuko atgal link stalo, kur ir buvo patsai atkimštas džino butelys. Prisipildęs savo stiklinę permatomos spalvos alkoholiniu gėrimu beveik iki viršaus, gurkštelėjo. Šaltam skysčiui nutekėjus gerkle ir užliejus savotiškai palaimai, Deppas pasirėmė sėdimąja į stalo kraštą. Padėjęs stiklinę ant stalo kiek toliau nuo savęs, kad visgi sėdyne nesutrėkštų savo indo su džinu, kyštelėjo ranką į kelnių kišenę, bandydamas sužvejoti savo cigarečių pakelį. Nejučiom kilstelėjęs žvilgsnį į moteris, vis dėl to susivaldė, nuspręsdamas savo poreikį organizmą pripildyti nikotinu vėliau, ir ištraukęs ranką iš kišenęs, atsikrenkštė, siekdamas atkreipti į save dėmesį.
- Mes juk dar turim ministeriją, tiesa? - pasiteiravo, veide iškreipdamas nežymią šypsenėlę.

- Tau atrodo? - kiek prisimerkęs kilstelėjo antakį, įsmeigdamas į Amę tokį šaltą žvilgsnį. - Nieko keisto, kad tas senukas tave nukankino, - gūžtelėjo pečiais. - Galėjo nepagailėti dar kelių crucio, - akivaizdžiai demonstruodamas savo antipatiją moteriai, vyptelėjo. Pasiekęs savo stiklinę, kilstelėjo ją prie lūpų ir gurkštelėjęs džino, žvilgtelėjo į Voldį, į kurį ir buvo susmeigti beveik visos kompanijos, kurią sudarė vos trys žmonės, žvilgsniai. Atitraukęs stiklinę nuo lūpų, apglėbė ją abiem delnais ir atsiduso.
- Niekada neversčiau jūsų žudyti jums artimus žmones idant kvailos idėjos, kad įrodyti ištikimybę grupuotei, - šiek tiek tylesniu balsu prabilo.

Tylomis išklausiusi apie Amės ir Monicos kankinimus, Bren taip nieko ir nebeatsakė. Nusukusi žvilgsnį nuo Amės stebėjo ką daro Johnas. Tada grįžo prie pusseserės.
- gerai, aš dingstu iš čia.
Ramiai pareiškė ir net nepažvelgusi į Voldemorto kūną pasuko durų link.

- Na jau ne.
Atsakė ji į Amės prašymą.
- kas nužudė tas tegul ir tvarkosi.
kiek prisimerkusi tarstelėjo ir metė žvilgsnį Johno pusėn.

Moteriai išdainavus apie artimo žmogaus nužudymą, tarp delnų gerokai stipriau suspaudė stiklinę susiraukdamas.
- Pasakė ta, kuri savo rankom išžudė pusę savo giminės, įskaitant ir brolį, - piktai metė, dėbteldamas į Amę. Nukreipęs kiek atlaidesnį žvilgsnį į Bren, dramatiškai atsiduso.
- Kaip gaila, kad turi mane ir šitą neapkenčiamą moterį palikti vienus, - prasitarė su balse aiškiai girdimu suvaidintu apmaudu, kuris galėjo pasirodyti netgi perspautas. - Oi ne, - skubiai paprieštaravo, kalbai pasisukus apie Voldį. - Jis bus čia, kol nepasakysiu kitaip.