Hansson' rezidencija

- Aš priklausomas nuo tavęs?
Reesas sukrizeno ir seksualiai pakilnojo antakius.

Mo plačiai nusišypsojo.
- Kaip gera būti tavo priklausomybe.

Reesas prisimerkė.
- Smagu, kad tapau priklausomas nuo tavęs.

- Neabejoju, kad Amiki dar neužkeikė mokyklos ir ten vis dar galima patekti oru.
Stipriai nukreipė temą Priklausomybė [[yaaay, pagaliau galiu save taip vadinti xDD]] ir priėjo arčiau Reeso.

- Ammm, Monica, man priklausomybė.
Reesas kiek susiraukė, negalėdamas atsispirti merginos kvapui, tačiau, kažkaip susilaikęs, atsitraukė truputėlį nuo merginos.

Reesui atsitraukus, Mo sukikeno ir, specialiai erzindama vaikiną, priėjo arčiau, neleisdama tarp jų susidaryti dideliam atstumui.
- Jei bėgsi nuo manęs, galiu priimti tai kaip savo trūkumą.
Kiek susiraukė.

- Jei nebėgsi nuo manęs, tavo šukuosena vėl virs amazonių džiunglėmis.
Reesas sukikeno, ir, neišlaikęs, priėjo arčiau Monicos ir ranka apkabino ją.

- Oh, kaip pagasdinai.
Sukikeno Mo.
- Well, džiunglės atrodo gan egzotiškai...
Nutęsė išsišiepdama.

- Ane?
Išsišiepė Reesas.
- Išbandom naują šukuoseną?
Kilstelėjo antakį ir seksiškai šyptelėjo.

- Juk žinai, kad negaliu tau pasakyt "ne"?
Sukikeno Mo pastebėjusi tą vaikino šypsnį.

- Dabar utžeks tik dvi valandas trunkančio bučinio.
Reesas sukikeno ir prisitraukė merginą arčiau. Kiek pasilenkęs prielietė savo lūpas prie josios, ir aistringai pradėjo jas judinti.

- Dvi valandos? O ne, ką aš dabar darysiu...
Nutaisė tokį maždaug kažkiek išsigandusį veidelį ir sukikeno. Rankutes susidėjusi Reesui ant pečių, Mo atsakė į aistringą bučinį.

- Aistringai bučiuosies?
Sukikeno besiglamžydamas su mergina.

- Galiu ir taip.
Nusijuokė Mo ir tęsė ummm glamžymasi? :D

- Tai puiku.
Sukikeno ir tęsė pradėtą veiklą. :DDD

Kurį laiką tęsusi visą tą procesą, Mo galiausiai nutraukė liežuvių ir lūpų kontaką, kadangi žmonėm paprasčiausiai reikalingas toks dalykas kaip oras. Delnais remdamasi į Reeso krūtinę, pakėlė akis.
- Nukeliam šitą tavo pietų pertraukai?
Sukrizeno.
- Man tikrai reikia į pamokas.
Prikando lūpą Mo.

Reesas kilstelėjo antakį, kai megrina nutraukė procesą.
- Eh... Gerai.
Atsiduso.
- Man reikia jas vesti.
Susiraukė.

- Oh, nesiraukyk, juk jos ir taip vyksta kas... mėnesį?
Sukrizeno Mo.

- Apytiksliai kažkur taip.
Sukikeno.

- Būtent.
Sukikeno.
- Be to, mano šeštas jausmas sako, kad greitai įvyks kažkas blogo.
Kiek susiraukė Mo.
- Todėl būtent dabar turim būt mokykloj.

- Gal gali tiksliau?
Prisimerkė, galvodamas, kas galėtų įvykti blogo.

- Nemanau.
Sukikeno.
- Kurį laiką nešnekėjau su teta, nežinau kas dedasi ir ką Valdovas dėl ko planuoja. Aišku tik viena, kad mokykloj šita valdžia nesilaikys amžinai.
Sumurmėjo kiek prisimerkdama.

- Gal nekalbėkim apie tai?
Kiek susiraukė.

- O tai... apie ką nori kalbėt?
Iškėlė antakius Mo.

- Apie mus?
Iškėlęs antakį sukikeno.