Hansson' rezidencija

- Galiu atsakyt tą patį.
Nusišypsojo Mo.
- Turi pasiūlyt dar ką ypatingo?
Sukikeno, omeny turėdama likusius kambarius ir jų ypatybes.

- Tik saldų miegą?
Sukikeno.

- Šitas irgi sueis.
Palinksėjo visai nenusivylusi pasiūlymu, visgi, po tokio turiningo vakaro ką nors geriau sugalvot buvo sunkoka.

Reesas, burtų lazdelės mostu, išsibūręs vynuogių ir rožių, ėmė vynuoges mesti į merginos burną, kas antrą skirdamas sau.

- Oh, jaučiuosi kaip... kokia deivė.
Sukikeno Mo, už galvos susikraudama rankutes ir visai įsipatogindama lovoje.

- Juk tokia ir esi.
Reesas toliau į jos burną krovė vynuoges.

- Gerokai perdedi.
Sukikeno Mo. Sukramsnojusi burnoje atsidurančias vynuoges, mergina pasivertė ant pilvo ir pasirėmusi rankomis, pasisuko į Reesą.
- Aš pagalvojau, kad noriu tau kaip nors už viską atsilyginti.
Ištarė, negalėdama pamiršti vaikino supratingumo už girtos Monicos išsišokimus, kantrybės su Ami ir šiaip, norėjosi padaryt kažką gerą jo labui.

- Tikrai ne.
Glostė jos plaukus ir raminai murkė į ausį.
- Ir kaip tu tai padarysi?
Sukikeno, švelniai pirštu vedžiodamas kontūrus nuogu Monicos kūnu, retkarčiais pakutendamas ją.

- Man būtų žymiai lengviau, jeigu pasakytum ko nori.
Sukikeno. Puikiai jausdama Reeso prisilietimus, prikando lūpą, kad šitokią intymią akimirką nesusijuoktų.

- Tavęs.
Sukikeno, toliau dirgindamas jos odą, norėdamas išgautų nuostabų Monicos krykštavimą.

Nebesusilaikiusi Mo susijuokė kaip mažas ir impulsyviai patraukė vaikino rankas.
- Bet tu mane ir taip turi.
Sukikeno.

Reesas sukikeno, ir, nepaisęs Monicos bandymo atitraukti rankas, kaip tik ją apglėbė.
- Oh, tada noriu, kad būtum mano visada.
Sukikeno, sugalvojęs naują norą.

Mo nusijuokė ir prisiglaudė prie Reeso.
- Juk žinai, kad taip ir bus.
Sumurmėjo, nagučiais švelniai perbraukdama per jo krūtinę.

Reesas pabučiavo jos kaktą.
- Tai šis noras irgi nesiskaito?
Sumurkė, pajutęs braukymą per raumenuotą krutinę.

- Ne.
Sukikeno Mo. Mėgaudamasi jo murkimu, tiesiog tęsė savo veiksmą.
- Rimtai, sakyk ko nori. Pabūsiu tavo džine ir be jokių abejonių išpildysiu tavo norą.
Išsišiepė.

- Noriu...
Reesas toliau murkė, galvodamas, ko jis nori, o tuo met jos veido išraiška pasikeitė.
- Aš nežinau, ko aš noriu.
Sukikeno ir pažvelgė į ją.

Išgirdusi tokį pareiškimą, Mo pakėlė akis.
- Naa, tada leisk man žinot, kai ką nors sugalvosi.
Šyptelėjo.

Žvilgtelėjo į jos akis ir vaikiškai nusišypsojo.
- O tu gal ko nori?
Sukikeno laukdamas, kol Monica vėl pradės nagais braižyti jo krutinę.

- Aš esu gan patenkinta savo padėtim ir turiu daugmaž viską, ko man reikia, kad būčiau laiminga.
Plačiai nusišypsojo Mo. Padėjusi galvą ant vaikino peties, tęsė tą malonų veiksmą su nagučiais.

[[ Esi in skype? :)) ]]

- Daugmaž? Ką tai turėtų reikšti?
Susiraukė, po to sukikeno, ir galiausiai pradėjo murkti.

[[Aišku esu :DD]]
- Naa, tai nereikštų nieko, jeigu turėtum super galių ir galėtum prikelti iš kapų mano tėvus.
Nusijuokė Mo.

[[Tai ko nesireiški bendram chate?]]
- O, a.
Teištarė ir nustojo murkti ir kikenti.

[[Nesireiškiu? Oh, pwease, maišai mane su kita? xDD]]
- Viskas gerai, aš tiesiog susitaikysiu su ta mintim, kad tu to nepadarysi.
Sukikeno siekdama prasklaidyt netikėtai užklupusią slogią nuotaiką.

[[Aš dabar tau parašiau į privatą ir net tau neišsisiuntė žinkė.]]
- Aaaa.
Vėl sukikeno, išgirdęs tokius žodžius. Išbūręs dar vynuogių, ėmė jas kramsnoti ir krauti Monicai į burną.

[[Wait, parašysiu tau pati xDD]]
- Gal teiksies pasakyti ką nors daugiau nei po kelis balsius?
Sukikeno Mo. Kiek atsitraukusi, patogiau įsitaisė kramtydama gautas vynuoges.