Hansson' rezidencija

[[Tave irgi, saulyt :*]]
Reesui priėjus artyn ir merginą apkabinus, ši nuleido akis žemėn ir vaikino prakalbos metu bandė susilaikyt nuo apsižliumbimo.
- Net neįsivaizduoju ką tau pasakyt...
Patempė lūpą Mo ir iš lėto pakėlė blizgančias ir vandeningas nuo susikaupusių ašarų akis.

[Atiu. :D]
Stengdamasis nepravirgdyti merginos, Reesas ėmė glostyti jos antklode nepriengtą nugarą.
- Užteks pasakyti, kad atleidi. Jei vis dėl to atleidi.
Skubiai pridūrė.

Mo šniurkštelėjo nosimi ir sulinksėjusi galva, apkabino Reesą.
- Aišku atleidžiu. Nenoriu, kad tarp mūsų kažkas įsiterptų ir tokios nesąmonės mus sukivirčytų.
Sumurmėjo.

Reesas, išskėtęs rankas, priėmė ją į savo glėbį.
- Prižadu tau nebeprikišinėti Ericko.
Vaikinas sukikeno ir pabučiavo merginą.

- O žinai kas būtų idealiausia? Kad jis šiuose namuose visai nebūtų minimas.
Ištarė Mo ir šyptelėjusi atsakė į bučinį.

- Gerai.
Linktelėjo ir sukikeno.

Monica nusišypsojo.
- Į lovą grįžti kažkaip... nesinori...
Sukikeno.
- Gal lekiam į kokią kavinę?
Sumirksėjo. Iš karto aplenkdama vaikiną, kiek prisimerkė, labai įtemptai galvodama į kokią būtent kavinę.
- Pavyzdžiui, į Nimfą?
Pasufleravo savo užeigos pavadinimą.

Reesas sukikeno.
- Aha...
Nutęsė.
- Nimfa pietums būtų tiesiog puiki.
Sukikeno.

Patenkinta, kad jos kavinės apyvarta nors kiek padidės, Monica suplojo katučių ir pasileidusi iš Reeso glėbio, nustryksėjo miegamojo link. Atsidūrusi vis dar pavasario gelėm dvelkiančioje patalpoje, pravėrė spintą, iš kurios išsitraukė reikiamus drabužius. Nuo savęs nusitraukusi iki šiol nuogą kūną slėpusią antklodę, užsivilko juodus nėriniuotus [[tik pamaniau, kad norėtum žinoti (sun) xDD]] apatinius, panašų korsetą ir iki liemens užsitempė sijoną. Tada ant pečių užsimetė oranžovą švarkelį, puikiai derantį prie Mo plaukų spalvos ir pagyvinantį visą išvaizdą [[ (smirkeh) ]]. Prisėdusi ant lovos krašto, ėmė autis aukštakulnius.

Reesas sukikeno ir, pakilęs nuo sofos, keliais nemažais žingsniais užlipo į viršų. Pasukęs į visų miegamųjų koridorius, vaikinas pasuko į jų meilės guolį. Įėjęs į patalpą, gan kiek žagtelėjo, išvydęs nuostabų derinį ant merginos kūno. Sušvilpavęs jai, Reesas sukikeno, ir dar kiek pasigrožėjęs vaizdu, pasuko link spintos. Galvoje susigalvojęs, kaip čia gražiai apsirengus, vaikinas šyptelėjo, gavęs rezultatą. Įkišęs ranką į spintą, susirado reikalingus drabužius. Vaikinas įšoko į juodus apatinius ir užsimetė ant treniruoto kūno juodą, klasikinę maikutę. Įšokęs į džinsus, atsiraitojo džinsų apačią, ir apsiavė rudus batus. Susirišęs juos, iš kažkokios spintelės ištraukė šukas ir jomis perbraukė per plaukus. Pasisukęs į Monicą, nusišypsojo.
- Pasiruošus?
[[x]]

Išgirdusi švilpavimą, Mo kiek kilstelėjo galvą ir sukikeno. Aplink kulkšnis susirišusi odinius raištelius, mergina pakilo nuo lovos.
- Pasiruošus.
Linkteldama patikino.

Reesas priėjo į prie merginos ir padavė jai savo ranką.
- Ok keliaujam.
Sukikeno ir prasidangino oru.

Reesas atsirado oru. Vaikinas iš kart suklupo nuo nežmoniško galvos skausmo ir sukando dantis kentėdamas tą skausmą. Praėjus gerokai laiko, vaikinas šiaip ne taip atsitiesė ir nušlubščiojo link rezidencijos. Įėjęs į pastatą vaikinas iš karto patraukė į antro aukšto vonią, kurioje visada būdavo sudėti vaistai ir kiti medicininiai įrankiai. Susirado nusipirktą iš žiobarų pokelį baltų piliulių nuo galvos skausmo ir drebančiomis rankomis sugraibę vieną tabletę, įsimetė ją į burną. Susiradęs stiklinę, prisipylė vandens ir užgėrė piliulę. Reesas pasisuko iš vonios ir perėjęs koridorių nuėjo į miegamąjį ir dulkstelėjo į lovą. Pašaukęs pelėdą ir susiradęs lapuką parašė laišką ir įdavė jį pelėdai nunešti. Pats vaikinas patogiai įsitaisė ir susirietė ant lovos nuo šalčio.

Monica oru atsirado prie rezidencijos. Skubiu žingsniu perėjusi likusį atstumą kiemo iki pačio pastato, praėjo pro duris ir akimirksniu atsidūrė miegamajame. Nužvelgusi bejėgį Reesą, prikando lūpą ir atsargiai, lyg bijodama jam kažkuo pakenkti, priėjo artyn lovos.
- Reesai?.. Ką ji tau padarė?

- Tiesiog leido pasimėgauti Crucio dozėmis ir man atrodo norėjo mane nudėti.
Reesas vis dar sukandęs dantis kentėjo galvos skausmą ir iš lėto išplėtė rankas, norėdamas į glėbį priimti ir Monicą.

- Aš atsiprašau, viskas per mane... - sumurmėjo Mo virpančia lūpa, tramdydama ašaras. Vaikinui išplėtus rankas, puolė jam į glėbį.

Reesas apsikabino Monicą ir užsimerkė mėgaudamasis akimirka.
- Tai ne tavo kaltė. Ji tiesiog sutverta stoti skersai visiems kelią.
Vaikinas ėmė glostyti jos plaukus.

- Aš maniau, kad ji tave... - užsikirto negalėdama pabaigti sakinio ir ištarti žodelį "nužudė", vietoj to pakėlė liūdnas ir ašarų pilnas akis į Reesą.

Reesas raminamai šnabždėjo Monicai į ausį įvairius raminamus žodžius mėgindamas ją šiek tiek apraminti ir patikinti, kad štai - jis čia, guli ir savo glėbyje laiko merginą.
- Nebegalvok apie tai.
Reesas pakštelėjo lūpomis merginai į kaktą.

Well, tie raminimai puikiai veikė. Sutramdžiusi poreikį verkti, Mo šiek tiek atsitraukė.
- Aš daugiau nenoriu, kad per mane tau atsitiktų kažkas blogo, - sumurmėjo.

- Man nieko blogo nenutiks, jei būsi šalia.
Reesas sukikeno.

- Panašu, jog blogi dalykai tau nutinka būtent tada, kai šalia esu aš, - prikando lūpą.

Reesas papurtė galvą, taip atsakydamas į jos sakinį.
- Kas buvo, kad atsidūrei ligoninėje?

- Tu... ji tau nieko nesakė? - kilstelėjo antakį, nejučiom nevalingai pridėdama delną prie savo pilvo.

Reesas išplėtė akis ir kilstelėjęs antakius pažvelgė į pilvą.
- Tu... tu... persileidai? Kaip? Kur?
Vapėjo.