Hansson' rezidencija

- Ech...
Tai ištaręs Reesas garsiai nusijuokė.

- Puiku. Galim susikalbėt ir per dejones.
Plačiai nusišiepė.

- Aš nedejuoju.
Sukikeno.

- Tada kaip tai pavadinsi?
Iškėlė antakius kikendama.

- Mhm, kita kalba?
Reesas sukrizeno ir pabučiavo merginos lūpas.

- Man atrodo ja mes nesusikalbėsim.
Nusijuokė Mo. Atsakiusi į bučinį, rankute palietė vaikino veidą.

- Ką gi, teks kalbėtis šia?
Sumurmėjo besibučiuojant, o rankomis glostė merginos kūną.

- Ahhh, mm...
Murmėjo, o gal tiksliau, dejavo tarp bučinių, glausdamasi arčiau.
- Taip gerai?
Sukikeno trumpam nutraukusi lūpų kontaktą.

- Tiesiog puiku!
Sukikeno, užmerktomis akimis ieškodamas Monicos lūpų.

- Žinojau, kad tau patiks.
Gan dviprasmiškai tarė ir sukrizenusi, įsisiurbė Reesui į lūpas.

- Ekstrasensė mano mažoji.
Vaikinas sukikeno ir taip pat įsisiurbė į Monicos lūpas, o ranka suėmė jos smakrą.

- "Ekstrasensė" - mano antras vardas.
Dar spėjo sukrizent. Vystydama savo pačios inicijuotą bučinį į aistringesnį, laisvąją ranką uždėjo vaikinui ant peties, natūraliai prisglausdama arčiau.

- Oh rly?
Sukikeno ir aistringiau pradėjo ją bučiuoti, jai tai buvo įmanoma. Švelniu rankos mostu paglostė jos plaukus ir prislinko prie žando.

Dar kiek pratęsusi bučinį, Mo jį galiausiai nutraukė ir prikando lūpą.
- Rly. Pavyzdžiui, žinau, kad tai tau nepatiko.
Sukikeno, omeny turėdama bučinio nutraukimą.

Reesas kažką sumurmėjo, o Monicui nutraukus bučinį, suzyzė.
- Tau irgi buvo jį skaudu nutraukti. Aš irgi ekstrasensas.
Sukikeno ir kiek susiraukė.

- Tu mane perpratai.
Prisimerkusi išsišiepė.
- Iš mūsų abiejų neblogi ekstrasensai.
Kikendama pakilnojo antakius Mo.

- Tiesiog puikūs. Nepakartojami. Neatkartojami.
Nusišypsojo ir palinko dar arčiau.

- Pora kaip tvora, kaip ten sako.
Sukrizeno Mo ir kiek atsitraukė. Nebemačiusi reikalo staipytis nuogu užpakaliu, kilstelėjo ploną antklodę ir ja kažkiek apsiklojo. Už ausies užkišusi plaukų sruogą, iš lėto palinko virš Reeso pasiekti vynuogę. Tai padariusi, atsitraukė ir įsitaisiusi savo lovos pusėj, įsimetė vaisių į burną, bei erzinamai žaviai šypsodamasi, kilstelėjo antakius.

- Aha.
Sukikeno, toliau kraudamas Monicai į burną vaisius.
- Ką dabar veiksi?

- Veiksi?
Kiek susiraukė nesupratusi.
- Čia juk vienaskaitos trečias asmuo, tu ką, nori su manim skirtis?
Patempė lūpą, atsisėsdama vietoje ir įsmeigdama akis į vaikiną.

Vaikinas pavartė akis, išgirdęs tokias Monicos kvailas išvadas apie judviejų skyrybas.
- Gerai, ką MES veiksime?
Atsiduso, pabrėždamas trečiąjį žodį, o rankomis apsivijo merginos kūną ir prisitraukė kiek galėjo arčiau.

- Taip jau geriau...
Nepatikliai sumurmėjo. Atsidūrusi visai šalia Reeso, aukščiau timptelėjo antklodę kažkiek dengdamasi.
- O ką nori veikt?
Sumirksėjo.

Vaikinas atsiduso ir švelniai pabučiavo merginos kaktą.
- Pasiūlymų turi?

- Žinai...
Nutęsė Mo, aiškiai laikinai nukreipdama temą ir nusukdama akis į šoną.
- ...jau kuris laikas, kaip noriu tau kai ką pasakyti.
Sumurmėjo ir prikando lūpą.

- Turi kitą?
Vaikinas kiek atsitraukė.