Hansson' rezidencija

-Tu gal trenktas? - sukriokė
Pamatęs, kad jam nėra šansų daugiau ko nors padaryti jis iškeliavo oru.

- Tu gal iš medžio iškritęs?
Nusijuokė.

- Šitai peržengė visas ribas, - sumurmėjo po to, kai išgirdo pokštelėjimą ir Ricardo tikrai dingo.

- Kaip man tai suprasti?
Sukikeno ir nusižiovavo.

- Jeigu pasakysiu, tu nepatikėsi, - sukikeno Mo.

- Mėgink laimę.
Sukrizeno.

- Gerai... - nutęsė Mo ir giliai įkvėpė. - Anądien jis man prisipažino meilę, - sukikeno.

Reesas suspaudė lūpas stengdamasis sulaikyti krizenimą.

- Mane ir jį supažindino teta, niekad nemaniau, kad viskas gali taip išsirutulioti, - atsiduso Mo.

- Nieko tokio, tikėkimės, jis čia negrįš.
Sukikeno.

- Man labai nepatinka, kad kuo toliau, tuo dažniau dėl manęs turi atlaikyt visus crucio, - prikando lūpą prieidama arčiau Reeso ir susikeldama rankutes jam ant pečių.

- Jau užsigrūdinau.
Nusijuokė ir uždėjo rankas ant jos liemens.

- Haa, koks tu šmaikštus. O nuo avados gal irgi bandysi užsigrūdint? - kilstelėjo antakius.

- Jau iš pirmo karto žūčiau ir nespėčiau užsigrūdint.
Kiek nusišypsojo.

- Bet aš pasinaudočiau savo proto galiom ir sukurčiau tokį eliksyrą, kuris tave išgelbėtų, - plačiai išsišiepusi pareiškė. - Tada nieks nebūtų baisu, - sukikeno.

- Okei, eisiu turbūt miegot.
Sukikeno.

- Žinai, šitos nakties nenamuose praleisti aš nenoriu, - sumirksėjo Mo.

- Kodėl?
Susiraukė.

- Kaip tai kodėl? - kilstelėjo antakius Monica. - Ir vėl mane išvarysi?.. - nutęsė.

- Nejuokink! Kas buvo - pražuvo, o dabar einam miegoti.
Reesas pakėlė Monicą ir užsiropštė laiptais į miegamąjį.

Monica šyptelėjo. Na, pykčiai atslūgo. Bent jau kuriam laikui. Ant Reeso rankų atsidūrusi miegamajame, nužvelgė jau išsiilgtą patalpą.

- Okei, aš labai nusikalęs. Nepyksi, kad iškart miegosiu?
Reesas paguldė Monicą ant lovos ir pats, nusirengė iki apatinių.

- Tikrai nesupyksiu. Jeigu norėčiau to labai beviltiškai, su mielu noru padaryčiau pati, - sukrizeno Mo, po galva pakišdama rankutes.

- Ok, saldžių sapnų.
Reesas pakštelėjo jai į lūpas ir užmigo.

- Tau irgi, mielasis, - šyptelėjo Mo. Pasivertusi ant šono kurį laiką stebėjo Reeso veidelį. Tada pakilo, spintoj susirado savo naktinius ir greit persirengė. Įsitaisiusi šalia, greit užmigo.