Hansson' rezidencija

Reesas kilstelėjo snukutį į Monicos veidą.
- Išimčių netaikau, tačiau kai pati esi išimtis, tai manau, prirakinta pabūsi apie pusvalandį?
Sukikeno, ir grįžo prie ankstesnio užsiėmimo.

- Ką gi, pusvalandį bausmės aš ištversiu...
Nutęsė Mo ir kikendama kažkiek pavertė galvą atgal į pagalvę duodama dar didesnį priėjimą prie savo kaklo.

- Sėkmės.
Toliau bučinius dalijo Monicos kaklui. Po to, liežuviu, nusileido prie merginos krūtinės ir dantimis atsagstė liemenuko sagtis. Prikišęs rankas prie merginos krūtinių, švelniai pradėjo jas glamonėti, suteikdamas didelę malonumo bangą merginai.

Žiauriai mėgaudamasi Reeso atliekamais veiksmais, Mo nesusilaikiusi išleido dejonę ir išrietė savo kūną, iš tikro nelabai ką daugiau galėdama padaryti.

Reesas sukikeno, patenkintas Monicos emocijomis. Toliau leidosi žemyn, pilvu, kol pasiekė apatinius. Dantimis juos truptuėlį nusmaukęs žemyn, grįžo prie merginos spaltosios vietelės, kur liežuviu suteikė dar daugiau orgazmo.

Monica užsimerkė iš malonumo ir prikando lūpą. Šį kart gerokai stipriau timptelėjo riešus į save, sukeldama kažkokį garsą kai atrankiai trenkėsi į lovos groteles. Atsimerkusi, kiek leido padėtis kilstelėjo galvą ir įsmeigė akis į Reesą.

Norėdamas kuo daugiau patenkinta mergiąn, vaikinas toliau tęsė procesą. Taip daręs apytiksliai 10 minučių, vaikinas kilstelėjo galvą ir žvilgtelėjo į merginos akis.
- Ech, tavo kkalėjimo laikas baigėsi.
Apsimestinai susiraukė ir atrakino antrakius.

Galiausiai išlaisvinta iš antrankių, Mo atsitiesė dar giliai kvėpuodama ir švelniai suėmė savo riešus, tikrindama ar jiems viskas gerai.
- Maniau tai niekad nesibaigs.
Kiek prisimerkusi burbtelėjo, bandydama nuslėpti tą pasitenkinimo miną veide, įgautą per anas dešimt minučių.

- Aš žinau, kad tai tau patiko.
Reesas sukikeno, įžvelgdamas merginos veide pasitenkinimo bruožų.

Mo pakėlė akis ir nesusilaikiusi sukikeno.
- Buvo... neblogai.
Išsišiepė, priartėdama prie Reeso.
- Turi pasiūlyt ką daugiau?

Reesas nusišypsojo.
- Smagu girdėti.
Pažvelgė į Monicą gundančiu žvilgsniu.
- Turi kokių nors... idėjų?

- Jei aš tikrai turėčiau kokių nors ypatingų idėjų, jos jau būtų senai su tavim įgyvendintos.
Kažkaip nepadoriai sukrizeno Mo.

- Tikrai?
Sukikeno, kiek palinkdamas merginos link į priekį. Prikišęs savas lūpas prie merginos kaklo, ėmė bučiuoti kiekvieną linkį.

- O tu abejoji?
Kilstelėjo antakį Mo. Kai merginos kaklui vėl buvo skiriamas pagrindinis dėmesys, ji prikando lūpą ir susikėlė rankutes ant Reeso pečių.
- Ar teiksiesi man paaiškinti kodėl tu šiandien tokios geros nuotaikos?
Sukikeno.

- Nu nyznaju.
Sukikeno, toliau dalindamas bučinius merginos kaklui.
- Tikrai? Manai, aš geros nuotaikos?
Reesas banaliai nusijuokė.

- Well, tu geros nuotaikos daugmaž visada...
Sukikeno Mo.

Geidulingai pažvelgė į Monicą.
- Tikrai?
Šyptelėjo ir sukikeno.

- Taip, tikrai.
Sulinksėjo Mo.
- Ne kiekvieną mielą dieną išsirengi iki apatinių ir lauki manęs miegamajame įsikandęs rožę.
Sukrizeno.

- O norėtum, kad kiekvieną dieną tavęs laukčiau lovoje įsikandęs rožę?
Reesas sukikeno, pakilo nuo megrinos kaklą ir karštai įsisiurbė į merginos lūpas.

- Tai būtų nuostabu.
Išsišiepė Mo ir atsakė į bučinį.

- Reikės tai įtraukti į savo dienotvarkę.
Sukikeno, toliau aistringiau bučiuodamas merginą.

- Tikiuosi rasi tam laiko.
Nusijuokė, atsakydama į bučinį.

- Galėtum ir tu man tokių staigemnų surengti.
Sukikeno, ir leido kiek žemiau, bučiuodamas kiekvieną kaklo linkį.

- Nori, kad ir aš kurią dieną išsirengusi tavęs laukčiau?
Sukikeno Mo.
- Well, manau, kad kaip nors atsilaisvinsiu ir į savo darbo grafiką tavo norų patenkinimą įrašyti galėsiu...
Nutęsė ir prikando lūpą.

- Įsikandusi rožę į dantis.
Sukikeno.
- Oh, tu turi darbų grafiką? Nežinojau.
Kilstelėjo antakį ir nusijuokė.