Reabilitacijos klinika kažkur... kalnuose

Allanas, kartu su Vi, oru atsirado kažkur prie įstaigos. Atėmęs merginos lazdelę, jeigu ji tik tokią su savimi turėjo, abi paslėpė kišenėj ir, vis dar nepaleisdamas dukros, nužvelgė tolumoj stovintį pastatą.
- Vi... tai dėl tavęs, - pakartojo.

Ph no.! Violet spardėsi ir draskėsi mėgindama kaip nors pabėgt.

Taigi, būtent dėl to, Allas padarė patį paprasčiausią dalyką - išsitraukė lazdelę ir į savo dukrą pasiuntė stingdymo užkeikimą.

Aišku užkeikimas ją paveikė.

Su kažkokiu gailesčiu stebėjęs sustingusią dukrą, nukreipė žvilgsnį ir mostelėjo į jos lagaminą, kuris akimirksniu pradingo ir dabar jau turėjo būti pačioje klinikoje. Atsidusęs, lazdelės pagalba kilstelėjo Vi nuo žemės ir nuskraidino iki pat įstaigos. Atsidūręs viduje ir su priešaky skrendančia mergina pasiekęs registratūrą, užregistravo Vi ir darbuotojams paliko savo adresą, kad šie galėtų Allui pasiųst pelėdą, kai, jų nuomone, bus galima atsiimti merginą.
Ir tik nugabenus Violet į jos kambarį/palatą, Allas ją atstingdė paguldytą ant lovos. Atsitraukęs per žingsnį, įsmeigė žvilgsnį į dukrą.

Pirmas jos žvilgsnis buvo pilnas pykčio po to paniekos.
-Tu man nebe tėvas. Dink iš čia, pas savo laumę.
pareiškė ji ir užsimerkė, duodama ženklą, kad jis gali išeiti.

- Tu atsiimsi savo žodžius. Ir dar man padėkosi, kai išbrisi iš šito liūno, - sumurmėjo. Nebenorėdamas daugiau skaudinti tiek savęs, tiek, tikriausiai, ir pačios Vi, apsisuko ir išėjo iš kambario trenkdamas durimis. Nusileidęs laiptais į ganėtinai niūrų holą, paliko įstaigą ir netrukus dingo oru.

Pūkštelėjimas ir netoli reabilitacijos centro atsirado Vale šeimynėlė. Iš abiejų pusių, lyg kokį nusikaltėlį, tėvai, laikydami Cody, nuvedė jį į pastatą, kuris jau iš lauko atrodė labai jau šiurpus. Vaikinas buvo susikišęs rankas į kišenes ir visą kelią į kliniką burbėjo ir muistėsi tėvų gniaužtuose. Šeimynėlei pasiekus kliniką, iš pro duris išėjo dvi keistos, baltais chalatais apsirengusios personos, kurios sugriebė vaikina kiek stipriau už atlapų, o dar vienas, pro duris, išniręs kostiumiuotas vyras maloniai šnekėjosi su vaikino tėvais. Pats Cody visiškai nesipriešino nutempiamas į pastatą. Ten jo paklausinėjo apie viską ir užregistravo. Po kelių akimirkų vaikino tėvai atsirado ir viduje.
- Cody, tu čia pasveiksi nuo narkotikų priklausomybės, tau bus geriau, - įtikinamai vaikinui murmėjo tėvai.
Kodis tik pasimuistė ir žengė žingsnį tolėliau nuo jų.
- Jūs man ne tėvai.
Sušnypštė vaikinas traukdamasis toliau. Vaikino tėvai į jį žvelgė su pagieža ir menkinimu. Kodis prisimerkė ir po kelių akimirkų, kai jo tėvai dar pašnekėjo su kostiumuotoju vyru, kuris aiškiai matėsi, kad čia yra bosas, Kodžio tėvai paliko pastatą ir dingo ryto migloje. Vaikinas, priėjęs prie sienos, sugniaužė kumštį ir trenkė į ją.

Ir tada jo palatos duris(jeitas kambgarystokias turėjo : D) pravėrė Violet. ji buvo vis dar žemutė, tik dar labiau sublogus ir jau nešiojo akinius. Tramdomųjų marškinių rankovės buvo atrištos, ir kabarojo prie šonų.
-Jeigu taip elgsies jie tau suleis raminamųjų.
Tyliai tarė ir toliau stovėjo prie durų, laikydama ranką ant rankenos.

Kodis pasisuko į Violet. Blausiai jai šyptelėjęs, vaikinas niūriai pasisuko į vienodai apsirengusias personas, kurios kėlė šiurpą. Susiraukęs atsisuko atgal į Violet.
- Mano mama kalė, o tėvas suskis. Nekenčiu jų abiejų.
Atsiduso ir nusisuko į kostiumiuotą vyrą.

Violet Ilgai jį stebėjo nė nekrustelėdama. Vien iš jos laikysenos buvo galima nuspėti, kad naujokas jai atrodė gan įdomus.

Vale, dar kiek pamastęs apie savo nekenčiamus išdavikus tėvus, pasisuko į Violet. Vaikinas žengė žingsnį arčiau jos ir draugiškai šyptelėjo.
- Tai kas tu ir dėl ko esi čia? - paklausė.

Ji truputį atsitraukė
-Aš Violet. O tu?
ji aiškiai vengė temos dėl ko ji čia,. Vėl šyptelėjo, ir apsimetė kad nenugirdo kito klausymo.

Kodis iškart suprato, kad ji nenori šnekėti ta tema ir pastebėjo, kad ji traukiasi. Taip, reikia įsidėmėti: stengtis būtų atstume tarp Violet.
- Cody, - linktelėjo atsakydamas.

Pasitaisė akinius.
-Kiek laiko čia planuoji būti?

Kodis susiraukė.
- Nežinau. Tėvai mane pasiims.

-Tau gerai, kad jie tave pasiims.
Sunėrė rankas

- Jie žadėjo... bet žinau, kad to nebus.
Susiraukė ir prikando lūpą.

-Na tai reiškia, kad turim kažką bendra, nes mano tė...tiksliau Allan'as manęs nepasiims.
Su nuliu emocijų tarstelėjo.

- Tačiau galime... pabėgti.
Sumurmėjo, žvairuodamas į artimiausią langą.

-Na ši mintis pirmiau buvo viliojanti, bet...
Atsikrenkštė
- Jie tave greitai pagautu.

Kodis papurtė galvą ir susimąstė.
- Galėtume pasitelkiti... magiją.

-Gali pamėgint pabėgt jei taip nori.
pakėlė antakį.

- Tu nebėgsi?
Atsisuko atgal į Violet ir kilstelėjo antakį.