Reabilitacijos klinika kažkur... kalnuose

- Tu bijai manęs?
Kilstelėjo antakį.

-Aš bijau daugumos žmonių.

- O ta fobija žmonėms praeina ir kartais pradedi jais pasitikėti?
Paklausė.

-mhm.
linktelėjo

- O maždaug kiek laiko praeina, kol ji dingsta?
Šyptelėjo.

-Nežinau... Priklauso nuo to žmogaus.

- O kiek laiko praeis, kol nebebijosi manęs?
Atsisėdo ant klinikos grindų.

-nežinau
stebi jį.

- Kągi.
Gūžtelėjo pečiais.

-Atleisk. Tiesiog nuo mažumės visų bijojau, taigi sunku išaugt iš tokio elgesio.

- Nieko tokio. Visi turime ydų.
Nusišypsojo.

-O kokios tavo ydos?
Violet pasijautė kiek keistai ir nejaukiai ir nusijuokė
-Juokauju, man tavo ydos neįdomios

- Esu girtuoklis nuo kryžiaus ir esu linkęs į... narkotikus.
Vaikinas nurijo seiles.

-Na, ne tu vienas čia dėl narkotikų

Cody linktelėjo ir nesigilino į jos atsiradimą reabilitacijos kliniką Šveicarijoje.
- OK, ką mes dabar žadam veikti?

-Nežinau.
stebi lubas

Allanas oru atsirado kažkur prie klinikos. Įėjęs vidun, pasiekė registratūrą ir gavęs Violet palatos/kambario numerį, nuėjo būtent ten. Pasiekęs duris su reikiamu skaičiuku, prikando lūpą ir keliskart į jas pabaladojo. Nelaukęs atsakymo, pravėrė ir įžengė vidun.

Violet žvilgsnis nukrypo link Allano. Pirmiausia ji tylėjo, tada atsiduso ir tarė, pirmiau pakimusiu balsu, bet po to garsiai, kad jos žodžius galėjo išgirsti visas koridorius
-Ir kokie vėjai tave atpūtė į šį kampą?

- Tau irgi labas, - kilstelėjo antakius ir paskui save uždarė duris, siekdamas kuo mažesnio garso pralaidumo. Skeptiškai nužvelgęs Vi kompanioną kažkur čia šalia beesantį, nukreipė žvilgsnį į kažkiek pasikeitusią merginą.
- Atvykau tavęs iš čia pasiimti, - paprastai tarė, sugebėdamas išspaust šypseną.

Violet pasitvarkė akinius.
-labai daug reikėjo laiko kol atsiminei kad egzistuoju.
Ji pasiėmė lapelį ir rašiklį. tada pasilenkė link palangės ir kažką parašė.
-Daiktai prie lovos.
mostelėjo ranka Allanui vyniodama lapelį.

- Tai jiems prireikė daug laiko tave vėl paverst žmogum, - sumurmėjo, omeny turėdamas tai, kad laišką iš įstaigos gavo po tiek daug laiko. Pasisukęs Violet rodoma kryptim, pasiekė lovą ir pakėlė jos lagaminą.
- Tai bus viskas? - paklausė apsidairydamas po patalpą.

-Taip.
pavartė akis
-gali eiti.. Aš tave pasivysiu.

Allanas linktelėjo. Suėmęs Vi lagaminą už rankenos, nusitempė jį iki durų, kur trumpam pristojo ir apsisuko.
- Lauksiu tavęs apačioj, - dar įspėjo ir išėjo iš kambario.

Violet greit įkišo savo pašnekovui į ranką lapelį.
-Kai išeisi, susirask mane. Ir tada abu galėsim pabėgt.
Ji šyptelėjo, suvėlė jam plaukus ir dingo tarp durų.
tada susirado Allaną.
-Viskas, Galim keliaut.

Visą laiką laukęs kažkur prie įstaigos durų, galiausiai sulaukęs Vi, linktelėjo. Išėjęs laukan ir palaukęs kol tą patį padarys mergina, suėmė ją už rankos ir kartu dingo oru.