Antras Aukštas - Ricardo Kambarys

...

Prie durų priėjo Ricardo.
-Įeikite miledi, - iškilmingai tarstelėjo.

Atsekusi Ricardo ir užlipusi laiptais siurbčiodama kokteiliuką, pasiekė duris.
- Ačiū ačiū, - išsišiepė ir įėjo vidun į kambarį.

Kai tik Monica įėjo į vidų Ricardo nužengė paskui ją.
Kambaryje buvo šiek tiek netvarka, tačiau buvo jauku ir šilta.
Jis iš nugaros apkabino ją ir pabučiavo į kaklą.
-Aš tave myliu..

Siurbčiodama gėrimą Mo nužvelgė tipišką vyro kambarį, tačiau pajutusi lūpas ant kaklo, greitai apsisuko vos nepaspringusi kokteiliu.
- Ką pasakei? - sumirksėjo nebūdama įsitikinus, kad gerai išgirdo Ricardo.

Ricardo šiltai nusišypsojo.
-Galėčiau, tai kartoti daug sykių, aš tave myliu, mieloji.

- Aš... net nežinau ką pasakyt, - sutriko Mo ir prikando lūpą.

Ricardo sukikeno.
-Aš žinau patį geriausią atsakymą...
Tada pabučiavo Mo šiltu bučiniu.

Sumirksėjusi, Monica iš lėto atsakė į bučinį. C'mooon, juk ji jau apgirtus!

Ricardo tęsė bučinį nešdamas Mo į lovą.Jis paguldė ją ir visą karštai išbučiavo.
-Ar, tu mane myli?

- Ricardo, aš... - nutęsė, ieškodama parinkti geresnį žodį. - ...įsipareigojus, - prikando lūpą Mo.

Ricardo veidas surimtėjo.
-Tikrai? - jis sukikeno. - man nėr skirtumo...Aš tave myliu, mesk tą pašlemėką ir gyvenkime pas mane, Mo...Aš tave įsimylėjau nuo pat pirmos akimirkos...Mo, paklausyk, tu vienintelis saulės spindulėlis praskaidrinantis mano gyvenimą.
Jis pakštelėjo jai į lūpas.

- Aš negaliu, prašau baik, - suzyzė Mo, bandydama nustumti nuo savęs Ricardo.

-Gerai, Mo...- nutęsė jis, - Aš tavęs neprievartausiu...Bet prašau, bent pasilik su manimi, nes aš tikrai tave myliu.Bet kodėl?Gal tu laukiesi?

Pajutusi palengvėjimą, Mo atsiduso ir ant vaikino skruostų sudėjo vėsius savo delnus. Išgirdusi apie laukimasi, prikando lūpą.
- Ne, iš kur ištraukei?

Ricardo suglumo ir nuliūdo.
-Matau, labai jį myli, - nuleido akis, - Na, jei tau reikia gali eit pas jį...

Nužvelgusi tą liūdną Ricardo veidelį, prikando lūpą.
- Rimtai, aš tikrai atsiprašau, tu puikus vaikinas, bet... - nutęsė, nykščiu perbraukdama per jo skruostikaulį.

Ricardo liūdnai pažvelgė jai į akis.
-Kas tave stabdo, Mo?
Jis dar norėjo ją pabučiuoti, bet susigriebė.

- Aš tavęs nemyliu, - tiesiai šviesiai pasakė, stengdamasi nenusukti žvilgsnio ir nenutraukti akių kontakto.

-Aš tave suprantu, tu jo negali išduoti.
Jis nuleido galvą.
Iš akių jam ištryško ašara ir nukrito ant Mo rankos.
Ricardo atsistojo, jo veidas buvo pilnas pykčio.Jis išsitraukė lazdelę ir dingo oru.

Monica prikando lūpą, žvilgsniu nusekdama vaikino ašaros riedėjimo kelią. Ją nusivaliusi, pakilo nuo lovos. Sudaužyt kažkam širdį buvo ne vienas maloniausių jausmų. Atsidususi ir jausdamasi žiauriai kalta, pati iš vietos dingo oru.