Deivido namai

Deivis su Monce oru atsirado prie vartelių į namo kiemą aplink kurį visą buvo kadaise Deivio močiutės užsodintas sodas, kurį pats vaikinas labai prižiūri, nors tik jis taip sako. Visus sodo priežiūros darbus atlieka jo namų elfai. Deividas atidarė vartelius duodamas ženklą merginai užeiti.

Atsiradusi nepažįstamoj vietoj, Monica apsidairė.
- Kaip gražu, - nusišypsojo, nužvelgusi nuostabiai apsodintą sodą Deivio namų kieme. Vaikinui atidarus vartelius, linktelėjo ir pro juos praėjo.

Merginai įėjus jis uždarė vartelius, pro kuriuos niekas nebeturėjo įeiti. Išgirdęs pagyrimą atsakė:
- Senas močiutės sodas. Dabar jį prižiūri mano... - trumpam sustojo galvodamas sakyti tiesą ar ne. - prižiūriu aš. - išsišiepė ir priėjęs prie senovinių, medinių durų ant kurių metalinėmis raidėmis (kurios jau buvo surudyjusios xD) parašyta Deivio pavardė - 'Watts'. Apsižvalgęs ir pasilenkęs paimti durų rakto kuris klasiškai buvo paslėptas ne kur kitur, o būtent po durų kilimėliu ant kurio buvo išsiuvinėtas užrašas 'Welcome'. Atrakinęs ir pravėręs girgždančiąsias duris jis pirmas įbėgo į kambarį ir padėjęs pirkinių pilnus maišus ant žemęs, bei kažkur numetęs namo raktus jis grįžo prie durų kur vis dar laukė mūū ir džentelmeniškai atsistojęs tarpduryje, elegantiškai rankomis parodė, kad mergina gali įeiti.

išgirdusi atsakymą, plačiai nusišypsojo. Skyrusi kelias minutes sodinukų ir nuostabių gėlių darželio apžiūrėjimui, per kurias Deivis spėjo suvaikščiot vidun, atsitiesė nuo uoslei ir regai malonių gėlių, ir rankute nuo veido patraukusi grynu peroksidu išbalintų plaukų sruogą, žengė per kiemą link pravertų vaikino namų durų. Vidun Monica iš karto neįsivartė, ala jos etiketas neleido, o kur dar sąžinėj stovintis ankstesnis šiandienos incidentas. Tiesą sakant, mergina nepatikėjo, kad Deividas taip ėmė ir iš karto jai už tai atleido. Na taip, tai tik bučinys. Su žmogumi, į kurį ji įsisvaigusi nuo pat jo šlovingos karjėros pradžios. Su žmogumi, kuris Moncę, pasitelkęs savo žavesiu, gali labai lengvai nuvilioti........
Kelių sekundžių bėgyje Deiviui sumosavus rankomis ir įleidus Monicą vidun, mergina šyptelėjo ir praėjo pro duris, atsidurdama koridoriuje/prieškambaryje/hole ar kažkur ten.

Merginai įėjus jis netaręs nė žodžio gražiai ir tyliai uždarė duris. Pasižiūrėjęs į merginą tokių žvilgsniu kuris turėtų sakyt 'Ką manai?'. Nelaukdamas merginos atsakymo jis priėjo arčiau jos ir paėmęs už rankos lėtai nusivedė ją prie sofos. Paleidęs jos dailią rankutę jis atsisėdo ant sofos ir apkabinęs Moncę lengvai kilstelėjo ją ir pasisodinęs ant kelių įsižiūrėjo į jos akis.

Sugavusi Deivio žvilgsnį, iš lėto gūžtelėjo pečiais ir pravėrė burną, norėdama į klausiamą žvilgsnį atsakyti, tačiau pačiam vaikinui nelabai tuo susidomėjus ir neišlaukus atsakymo bei merginą nusitempus kažkur į svetainę, tiesiog nutyli savo nuomonę, nusprendusi ją pasilaikyti sau. Pasodinta ant D kelėnų, Mo nusišypsojo ir vieną ranką padėjusi jam ant peties, o kitą įvėlusi į jo plaukus, įsižiūrėjo vaikinui į akis, laukdama kol jis prabils.

Dar minutėlę stebėjęs akis Deivis galų gale nutraukė akių kontaktą ir supratęs, kad mergina tikisi jo kalbos specialiai padarė priešingai o.o Tačiau pamatęs, kad Mū irgi neketina pradėti kalbėti jis greit apžvelgė visas iš tos vietos matomas patalpas. Staiga jo žvilgsniui sustojus ties virtuv jis tarė:
- gal norėtum ko nors išgerti? - kilstelėjo antakį, nors kalbėjo gal ir ne visai taip kaip tikėjos Moncė.

Tiesą sakant, Moncė tikėjos būtent kažko tokio - ėjimo aplinkui ir nenorėjimo prisiminti kas šiandien įvyko.
- Turi omenyje alkoholį? - sumirksėjo akutėmis. Galvoje iškilus vaizdiniams, kokia nesuvaldoma, drąsi, dramatiškai komiška ir gašli pasidaro išgėrusi, tik papurtė galvą, reikšdama neigiamą atsakymą. - Bet su mielu noru išgerčiau kavos, - nusišypsojo.

Išgirdęs neeigiamą atsakymą, nors rimtai tikėjosi jo priešingo jis kiek nustebo, tačiau nebūtų jis Deivis, jei prieštarautų savo merginai. Patogiai pasodinęs Mū ant sofos jis greit nulėkė į virtuvę ir užkaitęs savo žiobarišką kavos aparatą netrukus pagamino skaaaanios ir karštos kavos. Atnešęs vieną sau ir vieną puodelį merginai jis tarė:
- kai kurie žiobariški daiktai yra visai neblogi. - sukikeno.

Pasodinta ant sofos, atsiduso ir žvilgsniu nusekė vaikiną, pati įsipatogindama savo vietoje. Visai netrukus jam grįžus, Mo padėkojo ir į rankas paėmė savo puodelį.
- Lyg nebūtum įsitikinęs tuo anksčiau, - ganėtinai dviprasmiškai sukrizeno. Kilstelėjusi puodelį prie lūpų, papūtė oro, siekdama kavą ataušinti iki gerti tinkamos temperatūros.

Įsitaisęs šalia Moncės Deividas taip pat pasiėmė savo kavos puodelį ir pakartojo visus merginos veiksmus. Išgirdęs jos trumpą kalbą, jeigu ją taip galima pavadint (chuckle) jis gūžtelėjo pečiais ir pažvelgė merginos pusėn. Keletą kartų gurkštelėjęs savo karštos ir juodos kavos tarė:
- Nenorėtum papasakoti visos istorijos su... - susimąstė kaip pavadint Rianą. - .. Wilsonu. Jei žinočiau, kad čia nieko rimto nebuvo man būtų žymiai ramiau. - išdėstė.

Gurkštelėjusi, ne, atsargiai siurbtelėjusi vis dar karštą kavą, padėjo puodelį ant stalo ir atsilošusi sofoje, sunėrė rankutes. Deiviui prabilus, Monica iš lėto nukreipė į vaikiną žvilgsnį ir prisimerkė.
- Wilsonas? Kas jis toks? - flegmatiškai iškėlė antakius, apsimesdama už šlangą, rimtai norėdama išvengti nemalonaus pokalbio. Vaidinimui akivaizdžiai nepavykus, beviltiškai atsiduso ir prikandusi lūpą, visu kūnu pasisuko į Deivį. - Nieko ir nebuvo. Iš vis, aš jį pirmą kartą matau, - susiraukė. Lyg tas faktas, kad Mo laižosi su visai nepažįstamais, turėtų nuraminti O.o

Atsidusęs kai Moncė pabandė padaryti jam nemokamą spektaklį, kuris žinoma nepavyko. Vėl atsargiai gurkštelėjęs kavos, kuri pagal jį nebuvo tokia jau karšta kaip atrodė Mūncei. Merginai prabilus apie tai kad matė jį pirmą kart jis prisimerkė ir truputėlį papurtė galvą.
- Tada kaip man suprasti tai ką tu su juo veikėt už... kampo..? - jis pasakė ir net pats nustebo, kad tai nuskambėjo bent jau jam labai nemaloniai.

- Klausykis įdėmiai, nes daugiau nebekartosiu, - tarstelėjo, įsmeigdama žalias akutes į priklausančias Deividui. - Aš nuėjau į barą ir užsisakiau kavos. Tada įsivartė jis. Gavau jo autografą, kurį galėsiu pasikabint Hogvartse prie savo lovos, kur tarp kitko kaba kiti šimtas aštuoniasdešimt šeši jo plakatai, tada jis pradėjo manęs visko klausinėt, tipo ten bandė sužinot kažką apie mane, tada šovė tokį klausimą, ar turiu maždaug draugą, - greitai išbėrė iki tos vietos, tačiau dabar sustojo. Būtent čia Monica sufeilino ir pasakė tai, ko neturėjo Rianui pasakyti.
- Sumelavau, kad tai nerimta, - beveik negirdimai sumurmėjo, nudelbdama kaltą žvilgsnį į savo kelius. - Tada jis pasiūlė mane paskraidint, aš sutikau, mes nuskridom prie devynių medų, tada jis man maždaug lia lia lia kokia tu graži ir nuostabi, tada paėmė už rankos ir nusivedė tolyn, ir tada pats mane pabučiavo, - kiek susiraukė. Pakėlusi akis į Deivį, prikando lūpą. - O kas buvo toliau, tu žinai pats, - sumurmėjo.

Kaip Moncė ir liepė jis įdėmiai ją išklausė vis siurbčiodamas savo jau baigusią atšalti kavą. Merginai baigus jis linktelėjo ir šyptelėjo:
- Dabar man bus ramiau. - jis padėjo tuščią savo puodelį ant mažo staliuko ir pasisuko Mū pusėn laukdamas kada ir ji baigs savo gėrimą, kurio puodelyje dar šiek tiek buvo.

- Klausyk, aš graži. Labai labai graži. Tu nesi vienintelis, kuris manęs nori, - taip... niftiemų pareiškė ir pakėlusi žvilgsnį į Deivį, sumirksėjo. - Aš prisigeriu, užsikariu kam nors ant kaklo, atsibundu svetimoj lovoj ir sugriaunu visus turimus savo santykius. Taip jau yra. Pastarąjį kartą kai permiegojau su netinkamu žmogumi, mano vaikinas nušoko nuo eifelio, dėl manęs nusižudė ir dar vienas, tada per mane mirė kitas, aš visiems tiesiog varau depresiją, - greitai subėrė žiūrėdama vaikinui į akis ir užsičiaupusi, gyliai įkvėpė. Prisislinkusi arčiau Deivio, šaltais pirštų galiukais palytėjo vaikino skruostą ir prikando lūpą. - Toli gražu tu nežinai apie mane visko, tu man patinki, labai labai patinki ir aš tave myliu, bet nenoriu, kad tu dėl manęs kentėtum, - sušnabždėjo.

Įdėmiai išklausęs Moncę vaikinas pasižiūrėjo per langą kažkur į tolį. Jis linktelėjo ir tyliai labai tyliai sumurmėjo:
- kaip ir tu apie mane. - prisimindamas savo praeitį.

- Puiku, - tarstelejo patraukdama rankas nuo Deivio veido. Zymiai atsitraukusi ir sofoje, pasieke savo puodeli kavos. - Kaip tik turiu laiko taves isklausyti, - gurkstelejusi kavos, pakele rimta zvilgsni i vaikina.

Merginai prakalbus jis atsiduso prikando lūpą.
- ar būtinai turime kalbėti apie tai šiandien? - pasiteiravo nerodydamas jokio noro ar iniciatyvos kalbėti apie jo praeitį būtent šiandien šiuo metu.

- Tu kažką nuo manęs slepi? - suraukė antakius, į Deivį įsmeigdama tokį visai nepatenkintą žvilgsnį.

- gaal.. - nutarė gūžteldamas pečiais ir įsižiūrėdamas į tolį.

Išgirdusi Deivio žodžius, tiksliau tai, tą vieną trumpą žodelį, visiškai nulėmusį Monicos nuomonę, mergina padėjo nebaigtą puodelį kavos ant stalo ir pakilo iš savo vietos.
- Žinai, puiku, - pavartė akis, žengdama link išėjimo iš svetainės. - Nesakyk, kad jau taip nenori, neversiu tavęs daryti nieko, - vyptelėjo. Atsidūrusi koridoriuje, nuo veido nusibraukė šviesius plaukus ir žvilgsniu pradėjo ieškot savo batų. Nesiruošė čia būti daugiau nei minutės, jeigu Wattsas to nenorėjo. Ką jis akivaizdžiai parodė.

Nusistebėjęs merginos veiksmais jis greit pašoko ir pribėgo prie jos išpūsdamas akis:
- ką tu darai? - paklausė. - Nenoriu, kad išeitum. - vos girdimai sumurmėjo ir pasisuko į Mo pusę ieškodamas jos žvilgsnio ir bandydamas jį pagauti.

- Kažin ką, - sumurmėjo, net nesiteikdama žvilgtelti į vaikiną. Susiradusi savo avalynę, greitai apsiavė aukštakulnius ir atsitiesusi, pasisuko Deivio pusėn. Pro ausis praleidusi jo beveik negirdimus murmesius, prisimerkė, ieškodama žodžių. Pavarčiusi akis, tiesiog apsisuko ir priėjo prie durų. Tiesa, suėmusi ir nulenkus jų rankeną, sustojo. O tada, stipriai užsimerkė, mintyse nenustodama vadinti savęs idiote, už tai ką netrukus padarys, bet nusprendė čia pasilikti dar kelias akimirkas. Iš lėto uždariusi kiek pravertas duris, tokiu pat vėžlio greitumu atsisuko į Deivį.
- Aš apie tave visai nieko nežinau, - sumurmėjo, ko gero pirmą kartą suvokdamas tą faktą.