Depp'o namai

Už rankos laikydamas Amę, oru prie savo namų atsirado Johnny. Vesdamasis moterį, praėjo pro neaukštos tvoros vartelius, pro nedidelį, tačiau tvarkingą kiemą ir galiausiai pasiekė dviaukščio pastato duris. Tai nebuvo pompastiškas, kažkoks ištaigingas ar žiauriai prabangus namas, tiesiog įprastas, nelabai kuom išsiskiriantis iš kitų šioje gatvėje, tamsios smėlio spalvos pastatas, su numeriu ant namo kampo.
Atrakinęs duris, įleido pirmą moterį, o netrukus įėjęs vidun ir pats, paskui save uždarė duris.
- Vonia antrame aukšte, miegamieji taip pat, - pareiškė, ant staliuko koridoriuje padėdamas namų raktus.

Pro ausis praleidęs Amės pliurpalus apie teises - vienintelė moterų teisė tai yra eiti į virtuvę ir sutepti savo vyrui sumuštinį - pavartė akis ir nusiavė batus. Įšokęs į tapkes, žvilgtelėjo į moterį.
- Nesuprantu kodėl turėtum ten neiti, - sumirksėjo. - Rimtai, baik išsidirbinėt, eik nusiprausk ir eik miegot, - sumurmėjęs atsiduso.

- Vaizdo kamerų? - kilstelėjo antakį, pateikdamas savo pasiūlymą. - Ami, per jas nepamatyčiau nieko, ko iki šiol nesu matęs, - įžūliai šyptelėjo.

- Mm, tikrai? - prisimerkė, nužvelgdamas lateksniais drabužiais aptemptą moters kūną. - Nemanau, - puse lūpų šyptelėjo. - Virtuvė tenais, - ranka mostelėjo į kažkurią pusę. - Rankas turi, nematau nei vienos priežasties, dėl kurios kavos pasidaryti negalėtum pati, - gūžtelėjo pečiais.

Gavęs antausį, susiraukė ir delnu patrynė šiek tiek sopančią vietą. Išgirdęs Amės žodžius, prunkštelėjo ir nusijuokė, tikrai viso to nesureikšminęs. Mažas? Prašyčiau. Juk ir taip vos telpa brangiuose calvino kleino apatiniuose.
- Nuo tavęs dvokia alkoholiu, eik nusiprausk, - kiek susiraukęs sumurmėjo. Praėjęs pro Amę taip, lyg jos ten net nebūtų, nuėjo į virtuvę.

- Nenudėsi, nes tu mane tiesiog dievini, - kikendamas atsiliepė iš virtuvės. Pasiekęs viryklę, įjungė dujas ir prikišo prie jų žiebtuvelį, o įžiebęs ugnį, padėjo ant dujinės grotelių virdulį su vandeniu. Išėjęs iš virtuvės ir vėl grįžęs į koridorių, abejingai nužvelgė išeiti besiruošiančią Amę, tipo, "čia juk tavo pasirinkimas".
- Gali eiti, - gūžtelėjo pečiais, net neketindamas sustabdyti moters. - Tik nemanau, kad vyras tave tokią priims, o gatvėje tau pavojinga.

- Lazdele? - kilstelėjo antakius, sukryžiuodamas rankas ties krūtine ir pečiu pasiremdamas į sieną, nepatraukdamas žvilgsnio no moters. - Tu net vietoje negali pastovėti normaliai, o ką jau kalbėti apie lazdelės nulaikymą ir kažkokių burtažodžių suvapėjimą, - sumurmėjo.

- Ok, sakykim, - pavartė akis, nužvelgęs itin tiesią Amės eiseną. Ne ne, moteris tikrai nekrypavo į šonus ir Johnny pasiekė eidama viena kryptimi. Mhm.
- O jeigu papūs toks didelis vėjas ir tave nuneš? - sumirksėjo.

- Net jei ir skaitau, tai, mieloji, tu tikrai nė iš tolo neprimeni princesės, - nusišypsojo, dar kartelį nužvelgdamas Amę nuo galvos iki kojų. - Dar šakosies ar pagaliau eisi į supknistą vonią? - kilstelėjo antakį.

Klausydamasis kuo toliau tuo labiau neberišlesnių Amės žodžių, pavartė akis. Nukreipęs žvilgsnį į laikrodėlį ant riešo, nežymiai susiraukė.
- Tu dar neturėtum nusmigt nuo tiek gėrimų? - kilstelėjo antakį, tuo pačiu pakeldamas ir savo akis į moterį. Išgirdęs apie tabaką [[juk taip norėjai parašyt? xD]], sumirksėjo. - Tai ką? Negi tas kvapas neprideda jokio pasitikėjimo manimi? - sukikeno.

- Pastebėjau. Ir tai pradeda mane erzinti, - prisimerkė. - Mano, kaip rūkančio patarimas - mesk gert. SERIOUSLY, - kiek susiraukė. Atsitraukęs nuo sienos, nuėjo į virtuvę prieš patį Amės nusirenginėjimo šou ir suruošė puodelį kavos. Sau, žinoma. Visiškai nejausdamas to karščio, kurį jautė moteris, suėmė puodelį už ausies ir papūtė kavą, siekdamas ją ataušinti.

Gurkštelėjęs vos vos atvėsusios kavos, ko netrukus labai pasigailėjo, nes gėrimas buvo vis dar karštas, išėjo į koridorių. Nepamatęs čia besišlaistančios Amės, nusprendė jog ji nuėjo į vonią. Užlipęs į antrą aukštą, nukeliavo į savo miegamąjį. Padėjęs puodelį ant naktinio stalelio, prigulė ant lovos, tačiau prisiminęs, kad vonios kambaryje pamiršo sukabinti chalatus, rankšluosčius, ir šiaip, absoliučiai viską, kuom būtų galima prisidengt, sukrizeno. Net neketindamas to padaryti dabar ir paslaugiai pro durų plyšį pasiūlyti rankšluostį moteriai, gurkštelėjo kavos.

Išgirdęs Amę koridoriuje, nesusilaikęs sukikeno.
- Aš netyčia. Prisiekiu, - kuo rimtesniu balsu patikino.