Kalnai

-Ok.
Nusijuokė.
Jis greitai nusirengė savo rūbus ir likęs ant triūsikų šoko pas Mo į lovą šiltai apkabindamas ją.Jis užmetė paklodę ant abiejų ir šiltai ją apkabino.Lova, buvo nedidelė so, jie buvo gerokai susispaudę.
-Nepatogu, bet gal tiks.Tau, ne šalta?
Klausiamai pažvelgė.

- Viskas gerai, patogu, - patikino apsikabindama Mike. - Nee, jau gerai, - linktelėjo.

Jis mirktelėjo akį ir paglostė nuogą Mo nugarą.
-Gerai, saldžių sapnų Monica.Jei, ko reikės, arba šiaip kas, nedelsiant prikelk mane.

Pajutusi vaikino prisilietimą, Moncė nusišypsojo.
- Mhm,būtinai, - sulinksėjo. - Saldžių ir tau, - šyptelėjo.

Jis dar pabučiavo Monicai į lūpas ir žiūrėdamas į jos veidelį palengva užmigo.

Šyptelėjusi, Mo prisiglaudė kiek arčiau ir ganėtinai patogiai įsitaisė. Užsimerkusi greitai užmigo.

Rytą jis atsikėlė lygiai, kaip ir aną kartą prieš kelionę jis buvo išpiltas prakaito, po košmaro.Apsižvalgęs ir supratęs, kad grįžo į realybę pasižiūrėjo į Mo ir dar liko pagulėti valandžiukei.

Miegojusi pakankamai ramiai ir iš esmės nesapnavusi nieko blogo, Mo akis praplėšė gerokai vėliau po to, kai atsibudo Mike. Sugavusi vaikino žvilgsnį, mieguistai jam šyptelėjo ir pasirąžė.
- Kaip miegojai? - pasiteiravo patogiau įsitaisydama.

-Normaliai.
Pamelavo.
-O,tu?
Tarė stebėdamas lubas.

- Kažkas ne taip? - kilstelėjo antakį Mo, delnu nuo vaikino veido nuvalydama šalto prakaito lašelius. - Gerai, - linktelėjo.

-Ne,viskas gerai.Dar valgysim ar iškart keliausim?
Kilstelėjo antakį

Nelabai įtikinta Mike žodžių, Mo kiek prisimerkė ir atsiduso.
- Jeigu nori, galiu tau ką nors greit paruošt, - gūžtelėjo pečiais.

-Na,jei netingi..
Jis linktelėjo galvą.

- Žinoma, - kuo nuolankiausiai šyptelėjo. Išlipusi iš lovos, greitai apsirengė ir susirišusi plaukus, pasuko prie šaldytuvo, kurį pravėrusi, dar kartą nuodugniai ištyrė jo turinį.

-Koks pasirinkimas?
Linksmai tarė.
-Manau, jei paskubėtume,turėtume pasiekt tikslą

- Skurdus, jeigu tiesą sakant, - sukrizeno. Greit sumeikinusi šiokius tokius sumuštinius, suruošė Mike'ui kavos puodelį ir nunešė viską ant stalo. - Ką turi omeny paskubėtume? - kilstelėjo antakį.

-Na,jei greičiau susiruoštume.
Šyptelėjo ir puolė sumuštinius.
-Mm,kaip skanu.
Tarė užsigerdamas kava.

- Well, jeigu šiandien mūsų neužklups dar viena sniego griūtis, naktį miegosim tik šešias valandas, galėtume sutaupyt daug laiko, - gūžtelėjo pečiais, prisėsdama ant lovos krašto. - Kodėl tau patinka viskas ką aš darau? - sukrizeno.

-Taip, tu tik tikrai teisi ir manau, taip ir darysim.
Linktelėjo galva susigrūsdamas paskutinį kasnį.
-Gal, dėl to, kad tu nuostabi kulinarė?

- Tu esi nuostabus melagis, - sukrizeno perversdama akis. - Gerai, mielasis, renkis ir galėsim keliaut, - šyptelėjo.

-Prisiekiu Merlino barzda, kad geresnės už tave kulinarės neesu sutikęs.
Valiūkiškai žybtelėjo akim.Jis pasiėmė rūbus ir greit juos apsirengė.
-Gerai,varom tada?

- O kiek tu kulinarių iš vis esi sutikęs? - kilstelėjo antakius. - Abejoju, ar kuri nors mergina tau kadanors ruošė pusryčius, - sukrizeno. Linktelėjusi, pakilo iš savo vietos. - Yeah, aš pasiruošus, - patikino.

-Nė vienas iš mano tarnų nepralenkia tavo sugebėjimų.
Išsišiepė.
Tada paėmęs kuprinę kartu su Mo išlindo iš palapinės.Jis suardė ją ir atsegęs kuprinę ikišo palapinę į vidų.Tada vėl pasivertė lokiu ir susilenkė,kad Mo būtų patogiau užlipt.

- Priimsiu kaip komplimentą, - sukikeno Mo. Atsidūrusi lauke, palaukė kol viskas bus sutvarkyta. Ant pečių užsidėjusi kuprinę, užlipo Mike ant nugaros ir kiek prisimerkusi nužvelgė likusį kelią.

Mike pažiūrėjo į viršūnę ir pradėjo kopti.Įpusėjus keliui jo letena nuslydo ir jie šiek tiek nučiuožė, tačiau Mike nagais įsikabino ir jie nenuslydo, vos vos.