Kalnai

Mike pradejus slysti atgal, Mo stipriau rankom apgl4be jo kakla - jei jau nuo kalnu ciuos Mo, tai ir drauga su savim butinai nusitemps, visgi jie jau buvo geroookai auksciau virs juros lygio. Lokiui nagais isikibus i zeme, mergina lengviau atsiduso.
- Buk atsargus, - sumurmejusi prikando lupa. Lyg vaikinui ir taip nebutu pakankamai sunku ant kupros nestis Monce bei karstytis i virsune sniegeliu pasidengusia zeme.

Po kelių valandų pagaliau jie pasiekė tikslą.Mike užsiropštė ant snieguotos žemės ir prigulė prie žemės.Jis sunkiai alsavo.Po minutėlės vėl virto žmogumi ir atsigulęs ant šalto sniego linksmai nusikvatojo.
-Mums, pavyko Mo!

Mike sustojus ir prigulus ant žemės, Mo pakilo jam nuo nugaros ir atsitiesusi, apsidairė. Išgirdusi vaikino žodžius, plačiausiai išsišiepė.
- Tada... SNIEGO KARAS! - sukrykštė ir paleido į gulintį vaikiną puraus sniego gniūžtę.

Gavęs sniego gniūžtę Mike sukikeno.Tada pribėgo prie Mo ir ją švelniai parvertė ant sniego.Jis dar minutėlę žiūrėjo į Mo akutes ir tada pabučiavo jai į lūpas apkabindamas ją.

Atsidūrusi ant sniego, Mo sukikeno jausdama tokį malonų šaltuką. Rankom apsivijusi vaikino kaklą, kurį laiką palaikė akių kontaktą ir atsakė į bučinį.

Jis toliau tęsė bučinį. Kad ir kaip Mike nenorėjo,sustot, visgi reikėjo.Nutraukės bučinį jis šyptelėjo.
-Reik,eit pirmyn, Saldainiuk.

Vaikinui nutraukus bučinį, Mo prikando lūpą ir linktelėjo.
- Gal jau galėčiau eit savo kojom, o ne būti nešama ant tavo kupros? - sukrizeno.

Mike linktelėjo galvą ir dar pakštelėdamas jai į lūpas atsistojo.
-Gerai.
Tada jis pažvelgė į tolį.
-Keliaujam?
Jis ištiesė ranką.

- Tai aišku, juk čia pasilikt negalim, - sukrizeno. Įsikibusi vaikino rankos, Mo pasikėlė iš vietos ir nuo drabužių apsivalė sniegelį. Ant pečių vėl užsidėjusi kuprinę, priėjo arčiau Mike ir sunėrė jųdviejų rankutes.

-Mo, negėdink manęs..
Jis paimė iš jos kuprinę ir užsimetė sau ant pečių.Tada apkabino Mo viena ranka.
-Čia gražūs vaizdai.
Tarė palengva eidamas.

- Dėl dievo, nebūtina juk šitaip, - pavartė akis Mo, kai iš jos buvo atimta kuprinė. Atsidususi, apsidairė ir linktelėjo. - Tikrai gražūs, - šyptelėjo.

Mike paėjęs dar toliau pamatė dvi milžiniškas figūras.
-Štai jie...
Ramiai pasakė.

Nužvelgusi figūras, Mo giliai įkvėpė ir prikando lūpą.
- Geeeerai, kuris iš jų yra Gurgas? - kilstelėjo antakį.

Mike pažvelgė įdėmiau.
-Nežinau..Tuoj sužinosim.
Ir nuėjo tolyn.

Prikandusi lūpą, Mo nusekė Mike. Tiesa, ėjo per kelis žingsnius nuo vaikino ir jam už nugaros, kažkaip nedrąsiai nužvelgdama milžinus.

Pagaliau jie abu nuėjo prie milžinų.Mike sukaupęs drąsą kažkokia kalba sumurmėjo kažką.Milžinai nepatikliai linktelėjo galvas.
-Eime toliau.
Sušnibždėjo ir padavęs Mo ranką nusivedė ją.

Klausydamasi neaiškių vaikino murmesių, Mo stebėjo milžinus. Išgirdusi, kad į ją vėl yra kreipiamasi normalia kalba, linktelėjo ir suėmė Mike ranką.
- Ką jiems pasakei? - taip pat tyliai sušnabždėjo, leisdama jam save kažkur toliau vestis.

-Kad, man reikia susitikti su Gurgu, esu jo draugas, na ir pasakiau slaptažodį.
Išdėstė Mike ir vedėsi ją toliau.Pagaliau priėjo prie būrio milžinų apsipitusių tą vieną, didžiausią ir patį bjauriausią gurgą.Mike vėl ta pačia kalba kažką suklykė.Milžinai išsiskirstė, o tas didžiausias, gurgas liko.Mike nusilenkė.
-Nusilenk!
Sušnypštė jis.
Tada Gurgas pasikasė galvą ir kažką neaiškaus sukriokė.

Kažką neaiškiai numykusi, linktelėjo. Kai jiedu pasiekė visą milžinų būrį, Mo prikando lūpą ir nedrąsiai apsidairė, juk vienas netikslus judesys, ir tie idiotai gali labai lengvai trapią Moncę sutraiškyt O.o Nepastebėjusi, kad Mike didžiausiam milžinui nusilenkė, susivokė tik išgirdusi jo šnypštimą. Skubiai nusilenkusi, pakėlė akis į Gurgą.

Gurgas piktai dėbtelėjo į Mo ir parodė į ją milžinišku pirštu. Mike vėl kažkokia kalba pasakė, jog Mo sava.Gurgas dar nepatikliai nužvelgė Monicą ir linktelėjo galva kažką sumurmėjęs.
-Mo, eik į tą palapinę.
Parodė i atokiau stovinčią palapinę.
-Jis nori, kad kalbėtumėmės akis į akį.

Atsitiesusi, Mo nepatikliai nužvelgė milžiną, kuris į ją rodė pirštu. Vaikinui vėl prabilus nesuprantamai, susiraukė. Tas jausmas, kai negalėjai nieko suprasti ir padaryti tikrai kniso.
- Aki į akį? Oh, puiku, tai aš jau pašalinė? - savotiškai įsižeidusi burbtelėjo. Nusprendusi ilgiau neatsikalbinėti, tiesiog nuėjo į rodytą palapinę.

Mike suburbėjo.Nejaugi, ji nesupranta, kad čia ne Mike valia.Jis atsegė kuprinę ir iškilmingai pareiškęs įdavė skydą gurgui.Paėmęs jį ir staiga skydui išdidėjus jis išsigando,tačiau apsipratus liko patenkintas.Mike su milžinu dar valandėlę plepėjo. Mike užsiminus apie jam reikalingus milžinus,gurgas minutėlę pamąstė.Jis linktelėjo ir kažką sumurmėjo.Mike padėkojo ir nuėjo į palapinę.
-Grįžau..

Atsidūrusi milžinų palapinėje, Mo susiraukė. Visi čia daiktai buvo beveik dvigubai didesni nei įprasta. Kad ir kaip buvo negerai, palapinėj visgi buvo gerokai šilčiau nei lauke. Įsitaisiusi tiesiog ant žemės prie pat įėjimo į palapinę, atsiduso ir pabandė pro kažkiek persišviečiantį palapinės audeklą įžiūrėti situaciją lauke. Pastebėjusi artėjantį siluetą, atsistojo ir pasivaliusi drabužėlius, nukreipė žvilgsnį į įėjimą.
- Pavyko? - prikando lūpą, prieidama prie Mike.

Jis atsiduso žiūrėdamas jai į akis.
-Jis mums duos du milžinus,pačius pasak jo stipriausius.

Akimirksniu pasipiktinusi, Monica susiraukė.
- Tu jam duodi dovaną, o jis mums į pagalbą siunčia tik du milžinus? Mhm, puikumėlis, - sarkastiška balso tonacija sumurmėjo.