Parkas

- Aha, visą gyvenimą buvau alergiškas, tik staiga kažkas atsitiko ir tai dingo, ania? - sumirksėjo. - C'mooon, kodėl tu nenori įsigyti šuns? Ar kokios nors papūgos? - kilstelėjo antakį.

- Ok. Aš alergiškas keturiasdešimt procentų, o tų padarų nemėgstu šešiasdešimt procentų, - sumirksėjo. - Rimtai, - pavartė akutes. - Trūksta miego? Galiu pasirūpinti, kad tau jo trūktų dar labiau, - pakilnojo antakius, omeny aiškiai turėdamas dviprasmybę. - Tada man dar kartą primink, kam mums iš viso reikia gyvūno? - kilstelėjo antakį.

- O ar kas nors juokiasi? - nutaisė rimtą veidelį. - Aha, būtinai, - pavartė akis ir sukikeno. - Eik tuuu, o kodėl tau turėtų jį skaudėt? - sumirksėjo.

- Taigi, per PMS tu būni irzli ir pikta, per mėnesines irzli ir pikta, po jų - irzli ir pikta... kada tavo nuotaika pasikeičia į gerąją pusę? - iš lėto sumirksėjo akutėmis. - Be to, tu juk hilerė. Turėtum žinot, kad visos gydomosios kačių galios - tik mitas,- sukikeno.

- Kai tu pikta ir irzli, tu pasidarai labai miela, kad ir dabar, - sukikeno. - Koks skirtumas kur dirbi, faktas juk visvien tas pats, - gūžtelėjo pečiais.

Sugavęs tą piktą žvilgsnį, Allanas pavartė akutes, rimtai pasiryžęs ištaisyt savo ala įžeidimą Amei.
- Tada kam ten įsidarbinai? - kiek prisimerkė.

- Oh, taip, pardon, - atsiduso Allanas ir apkabino šalia sėdinčią Amę. - Kaip tau sekasi įveikti daktarų fobiją? - pasiteiravo.

- Slėptuvę? Eiii, Ame, - kiek susiraukė. - Tu neturėtum nuo jų slėptis, tu turėtum kaip tik stengtis įveikti baimę, - atsiduso.

- Aha, tu ten būni kartą per dvi savaites, - sukikeno. - Žinai, tu teisi. Tai didelis žingsnis į preikį. Aš tavim didižiuojuosi, - nusišypsojo.

- Jeigu kai pasakai man, jog išeini į ligoninę, tu tikrai išeini į ligoninę, tada taip, dažnai, - linktelėjo. - O šiaip... ligoninėj buvo visai linksma, - sukrizeno, mintimis nejučiom nusikeldamas į savo praktikos metus Skutelyje.

- Nežinau... - nutęsė gūžteldamas pečiais. Išgirdęs apie rusą, vienintelį rusą, kurį šiaip pažinojo susiraukė. - Negaliu patikėti. Žinai, dabar man tereikia ten įsidarbinti, - sumurmėjo.

- Ne, jis atstos nuo tavęs po to, kai aš jį susirasiu ir priversiu sumokėt už tavo randą, - prisimerkęs sumurmėjo. - Kokteilis azijiečių nesustabdo, - sukikeno.

[[Kada? O.o]]

- Ne, mano meile, nenoriu, kad prisižiūrėtum žiaurių vaizdų, - sukikeno, pirštu švelniai baksteldamas Amei į nosytę. - Jo plaukai, pfff, - pavartė akis, ranka persibraukdamas per savo nuostabius plaukus ir nutaisydamas tokią išdidžią pasipūtusią rožą. C'mon, juk Allano plaukai patys gražiausi.